Pasak jo, tai, kad VKEKK bando pateisinti tokius "uždarbius", kelia rimtų abejonių komisijos nepriklausomumu. "Ir mes nebijome to viešai pasakyti. Kita vertus, toks Kainų komisijos elgesys tik dar kartą įrodo dvigubų standartų taikymą reguliuojant atskirų energetikos įmonių veiklą", - pridūrė J.Hockertzas.
2004 metais bendrovė "Dalkia Lietuva" iš įmonės "Dujotekana" įsigijo 127,2 mln. kubinių metrų dujų ir su 16 proc. pelno marža perpardavė savo antrinei įmonei "Vilniaus energijai".
"Vilniaus energija" po tokios Valstybės kontrolės audito informacijos paviešinimo yra paskelbusi rengianti teisminį ieškinį dėl šmeižto ir bendrovės reputacijos menkinimo.
Nors VKEKK teigė, kad ši spekuliacija vartotojų už "Vilniaus energijos" šildymo paslaugas mokamai kainai įtakos neturėjo, teisėsaugos institucijos, pasak Seimo Audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus, turėtų išsiaiškinti, ar tai nebuvo pinigų plovimas.
"Lietuvos dujos" randa ir kitų spragų komisijos veikloje. Pasak bendrovės pranešimo, kai kurios šilumos tiekimo bendrovės yra diskriminuojamos - daliai jų leidžiama pasinaudoti išimtimi ir "sujungti" visas savo turimas katilines į vieną "vartotoją", taip sutaupant perdavimo ir paskirstymo kaštus, o kitos įmonės tokia išimtimi pasinaudoti negali.
"Čia tas pats, kaip pasisamdžius vežėją užsakyti išvežioti prekes po visą Lietuvą su sąlyga, kad visi apsimesime, kad jis atvežė tik į Vilniaus Rotušės aikštę, ir tik tiek sumokėsime", - Eltai sakė "Lietuvos dujų" strateginio vystymo skyriaus viršininkas Saulius Bilys.
Tokią išimtį turi Valstybės kontrolės ataskaitoje minima "Dalkia" grupės bendrovė "Litesko", valdanti kelių miestų šilumos tinklus ir visus juos "sujungusi", ir kai kurios kitos įmonės, atitinkančios ją įteisinančių Ūkio ministerijos taisyklių reikalavimus. Jos taip priverčia "Lietuvos dujas" taikyti nelogiškai mažus paskirstymo kaštus, o kitus vartotojus diskriminuoja.
"Lietuvos dujų" teigimu, dėl šios išimties kitiems vartotojams tenka sumokėti 12 mln. litų per metus, kuriuos "sutaupo" išimtimi besinaudojančios bendrovės.
"Lietuvos dujos" parduoda dujas 528,2 tūkst. vartotojų, valdomą dujų sistemą sudaro dujų kompresorinė, 59 dujų skirstymo stotys, 1,6 tūkst. kilometrų magistralinių ir 6,6 tūkst. kilometrų skirstomųjų dujotiekių.
"Lietuvos dujos" 2004 metais uždirbo 67,7 mln. litų grynojo pelno - 9,5 proc. daugiau nei 2003 metais, įmonės pajamos išaugo 5,9 proc. iki 495,766 mln. litų.
Vokietijos "E.ON Ruhrgas" bei Rusijos "Gazprom" valdomos "Lietuvos dujos" pernai šalies vartotojams pardavė 1,045 mlrd. kubinių metrų dujų, arba 26 proc. daugiau nei 2003-iaisiais (828 mln. kubinių metrų).
Vokietijos "E.ON Ruhrgas International" priklauso 38,9 proc., Rusijos koncernui "Gazprom" - 37,1 proc., valstybei - 17,7 proc. "Lietuvos dujų" akcijų. "Lietuvos dujų" akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržoje.