Liko tik tiek.
Kai 35 metų inžinierius praėjusią vasarą neteko darbo Toljačio mieste esančioje „Lada“ atstovybėje, pinigai labai greitai baigėsi. Liko tik tai, ko neima lombardas, paaiškina pats Jaroslavas.
„Tarsi būtų sugrįžęs XX amžiaus paskutinis dešimtmetis“, – pasiguodžia.
Panašu, kad niekaip nesitraukiant pačiai ilgiausiai recesijai per pastaruosius 20 metų, rusai jau susitaikė su tuo, kad šalies ekonomika liovėsi augusi ir gyvenimas stabiliai blogėja – Rusijos žmonės jau tarsi kaip ir įprato tokią situaciją sieti su Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymu.
Tiesa, taip smarkiai kaip Jaroslavui nepasisekė nedaugeliui, tačiau baiminamasi, kad grįžta laikai, kuriuos visi norėtų palaidoti giliai praeityje: dešimtmečius trunkanti recesija, ekonominiai šokai ir negandos, susijusios su Sovietų Sąjungos žlugimu.
„Esame priversti konstatuoti, kad socialiniai šios krizės padariniai bus panašūs į paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio. Taip yra todėl, kad susidūrėme su užsitęsusia ir vis sudėtingėjančia stagnacija“, – sako Socialinių tyrimų ir prognozių instituto atstovė Tatjana Maleva.
Remiantis visuomenės apklausomis, dauguma rusų įsitikinę, kad sunkiausi ekonominiai išbandymai dar ateityje.
„Tai ženklas, kad, nepaisant rekordines aukštumas siekiančio Rusijos prezidento populiarumo reitingo, žmonės iš tikrųjų jau nebetiki, kad šis žmogus jiems galiu užtikrinti šviesesnę“, – rašoma „The Financial Times“ straipsnyje.
Dauguma stebėtojų mano, kad V. Putinas su šalies žmonėmis sudarė nesąžiningą susitarimą: mainais į gerėjančią gyvenimo kokybę ir ekonomikos stabilumą, rusai taikstėsi su politiniu laisvių varžymu.
„Pajamų ir skurdo rodikliai leidžia daryti išvadą, kad esame pažengę gerus šešerius metus atgal – esame taške, kuriame buvome per patį ekonominės krizės padarinių apogėjų, 2009 metais. Praeitais metais atlyginimai šalyje mažėjo vidutiniškai 10 proc., o ne per pusę, kaip kad buvo XX amžiaus pabaigoje“, – sako T. Maleva.
Pastaroji krizė kaip reikiant užsitęsė, tad daugumai rusų atrodo, kad jie į praeitį nukeliavo gerokai labiau.
„Pajamų augimas žmonėms suteikė galimybę savo sąskaita gauti geresnės kokybės medicinos ir švietimo paslaugas, keliauti po svečias šalis. Ši galimybė gauti privilegijų tapo neatsiejamu pereinamojo laikotarpio atributu, tačiau užsitęsęs stabilus pajamų mažėjimas verčia žmones daugiau priklausyti nuo infrastruktūros, kuri yra tarsi praeities palikimas. Vietiniai puikiai suvokia, kokia ji niekam tikusi“, – teigia Birgit Hansl iš „Pasaulio banko“.
Per 2009 metų recesiją Rusijos valdžia iš visų jėgų stengėsi sušvelninti neigiamus padarinius – tai buvo bandoma daryti „taikant dosnią socialinę paramą“. Dabar tokiai programai paprasčiausiai trūksta pinigų.
Remiantis visuomenės apklausos rezultatais, 2015 metais 14 proc. Rusijos gyventojų gyveno skurdo sąlygomis. Sociologai sako, kad nuo 2013 metų skurde gyvenančių rusų skaičius išaugo dvigubai ir dabar siekia ketvirtį visų gyventojų.
Kai kurie ekonomistai perspėja: jeigu ekonomikos stagnacija dar tęsis penkerius metus ar ilgiau, kiti V. Putino valdymo laikotarpio pasiekimai greitai bus paleisti vėjais, ir situacija dar labiau primins paskutinio XX amžiaus dešimtmečio aplinkybes: socialinis stresas, alkoholizmas, gyvenimo trukmės mažėjimas ir kitos problemos.
„Daugumai rusų gali kilti reali skurdo grėsmė – pavojus yra net ir tiems, kurie turi darbą“, – pabrėžia „The Financial Times“.
Net ir per krizes darbdaviai nesistengė atleisti žmonių, o ieškojo kitų būdų, kaip mažinti išlaidas – karpė atlyginimas, siuntė nemokamų atostogų, sulaikė socialines išmokas.
Remiantis ekspertų vertinimu, Rusijos žmonių pasitenkinimas šalies ekonomine ir socialine politika primena 2011 metų lygį.
Stebėtojai abejoja, ar įmanomi masiniai neramumai, teigia „The Financial Times“. Viena iš priežasčių – faktas, kad vidurinioji klasė, kuri kitose visuomenėse dažniausiai ir tampa permainų varikliu, per 16 metų, kai Rusiją valdo V. Putinas, praktiškai liovėsi augusi ir nutilo.
Ekspertai pabrėžia, kad viena iš esminių problemų – didėjanti turtinė Rusijos visuomenės nelygybė. Vadinamasis Gini koeficientas Rusijoje nuo 37, koks buvo 2000 metais, 2012 metais siekė 41,6.
Ištekliai, būtini kokybiškam ekonomikos vystymuisi – išsilavinę, talentingi žmonės, laisvai kalbantys keliomis kalbomis – išvyko į užsienį dėl stiprėjančio politinio spaudimo ir nusilpusio rublio.
„Kai kurie baiminasi socialinių neramumų. Aš labiau bijau kai ko kito – visuomenės apatijos, infantilizmo ir atbukimo. Tokia visuomenė apsunkintų atsigavimo po krizės procesą, taptų praktiškai nebeįmanoma viską pradėti nuo pradžių“, – konstatuoja T. Maleva.
