Pasak R. Dargio, verslininkai turėtų aktyviau eiti į mokyklas, kolegijas, universitetus ir pasakoti, kaip galima pradėti verslą, kokie sunkumai kyla ir kaip juos galima įveikti. Taip pat dažniau reiktų sutelkti dėmesį į vietos bendruomenes, teigiama LPK pranešime spaudai.

„Turime drąsiai besti pirštu ne tik į nacionalinio lygmens, bet ir vietos problemas, siūlyti aiškius sprendimus, kaip jas spręsti“, – šią savaitę susitikimuose su Klaipėdos ir Šiaulių pramonininkais kalbėjo R. Dargis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis lietuvių nepriklauso jokioms bendruomenėms.

„Mums pavyzdys galėtų būti Švedija, kur žmogus vidutiniškai dalyvauja net 14-os skirtingų bendruomenių veikloje – nuo naminių gyvūnėlių iki tėvų komiteto ar nuo savivaldybės iki saugios kaimynystės. Bendruomenėse žmonės atvirai ir garsiai kalba apie bendras problemas, todėl norėtųsi, kad ir verslas aktyviau įsitrauktų į vietos bendruomenių veiklą“, – tvirtino LPK prezidentas.

R. Dargis nuogąstavo, kad jauni ir gabūs į užsienį emigravę lietuviai vis dar baiminasi grįžti į šalį, nes laikosi stereotipų, kad Lietuvoje be kyšių, stojimo į partiją nebus galima nieko pasiekti.

„Gyvename XXI amžiuje, todėl norėčiau, kad ypač jaunimas suprastų, jog asmeninio talento ugdymas, užsispyrimas ir mokėjimas pasinaudoti esamomis galimybėmis lemia sėkmę. Neabejoju, kad jeigu verslo bendruomenės būtų aktyviau įsitraukusios, emigracijos mastai šiandien būtų mažesni“, – teigė R.Dargis.

2016-ieji yra paskelbti Vietos bendruomenių metais, pabrėžiant vietos bendruomenių reikšmę ir jų siekį stiprinti vietos savivaldą kaip vieną iš svarbiausių pilietinės visuomenės formavimo įrankių. Verslo įsitraukimas į vietos bendruomenių veiklą gali tapti ne tik pilietiškumą ir aktyvumą skatinančia veika, bet ir prisidėti prie ekonominės, socialinės bei kultūrinės plėtros.