Vilniaus apygardos teismas antradienį atmetė JAV gyvenančio buvusio „Vilniaus prekybos“ akcininko Julius Numavičiaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, kol teisme bus išnagrinėtas kito „Vilniaus prekybos“ smulkiojo akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus ieškinys dėl sandorių, kuriais N.Numavičius perėmė savo brolių Juliaus ir Vlado Numavičių akcijas ir taip įgijo grupės kontrolę, anuliavimo ir restitucijos.

Tai BNS patvirtino N.Numavičiaus advokatė Olga Petroševičienė.

„Buvome teisūs teigdami, kad pagrindo stabdyti sandorį nėra. Liekame prie pozicijos, kad tai buvo dar vienas bandymas trukdyti protingų žmonių žingsnius“, - BNS sakė O.Petroševičienė.

VAT sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. J.Numavičius BNS sakė kol kas nežinantis, ar pasinaudos šia galimybe.

„Nežinau, man reikia pasitarti su teisininkais, įvertinti teismo argumentus. Sprendimo kol kas dar nesu priėmęs“, - BNS telefonu teigė JAV gyvenantis J.Numavičius.

Ž.Marcinkevičius ir „Bertona Holdings Limited“ sandorį planuoja baigti iki balandžio 11 dienos, todėl tikėtina, kad net apskundus VAT sprendimą, sustabdyti sandorio nepavyks.

J.Numavičius BNS anksčiau tvirtino, kad prašydamas stabdyti Ž.Marcinkevičiaus ir „Bertona Holdings Limited“ sandorį, jis siekia paskatinti visus „Vilniaus prekybos“ akcininkus surasti bendrą sprendimą dėl verslo ateities ir taip išvengti tolesnių teisminių ginčų. J.Numavičiaus prašyme teismui taip pat buvo keliama abejonių ir dėl šio sandorio vertės

„Iš viešoje erdvėje pateikiamų šį sandorį ketinančių sudaryti šalių komentarų kyla pagrįstų abejonių dėl šio sandorio vertės ir nurodomos kainos atitikimo realiai sandorio kainai, kadangi sandorį ketinančios sudaryti šalys jį įvardija kaip „socialinį“, nors tokia sąvoka Lietuvos teisėje yra nežinoma ir tai perša išvadą, kad sandorio šalys tokiu būdu mėgina užmaskuoti realios sandorio kainos ir nurodomos jo kainos skirtumą“, - teigiama J.Numavičiaus prašyme.

Bendra sandorio vertė neskelbiama, tačiau Ž.Marcinkevičiaus parduodamų 13-os įmonių akcijų, kurių pirmumo teise gali įsigyti ir kiti akcininkai, kaina yra 141,9 mln. eurų. Ž.Marcinkevičius taip pat ketina parduoti grupės įmonių - Maltos „Relvit“ bei Estijos „Klarus Group Holding“ - akcijas, jų pardavimo kaina nežinoma, nes kiti jų akcininkai negali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti akcijas.

Brangiausiai įvertintos Ž.Marcinkevičiaus valdomų holdinginių bendrovių „Patria Holdings“, „NVP projektai“ ir „Entaras“ akcijos - po 29,2 mln. eurų. „Patria Holdings“, „NVP projektai“ ir „Entaras“ valdo po 33,3 proc. bendrovės „Vilniaus prekyba“ akcijų, kuri savo ruožtu Baltijos šalyse valdo mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“ bei vaistinių tinklų įmonę „Euroapotheca“. Ž.Marcinkevičiaus turimas bendrovės „Leksita“, kuri 2014 metais buvo sukaupusi daugiau kaip 500 mln. eurų finansinio turto, akcijų paketas įvertintas 24,6 mln. eurų, o Kipro bendrovės „Equipark Limited“, kuri yra vienintelė „Bertona Holdings Limited“ akcininkė, - 10,3 mln. eurų.

Prašymą dėl sandorio stabdymo teisme palaikė M.Marcinkevičius ir Juliaus bei Nerijaus Numavičių tėvas Vladislovas Numavičius, tuo tarpu N.Numavičius ir Ž.Marcinkevičius prašė teismo prašymo netenkinti.

Apie planuojamą Ž.Marcinkevičiaus ir „Bertona Holdings Limited“ sandorį paskelbta kovo pradžioje. Ž.Marcinkevičiui pardavus turimas akcijas, „Vilniaus prekybos“ ir su ja susijusių įmonių grupės investuotojais liks 6 fiziniai asmenys: N.Numavičius, Vladas Numavičius (apie 2-3 proc. akcijų) , I.Staškevičius, M.Marcinkevičius (7-8 proc.), Mindaugas Bagdonavičius ir Gintaras Marcinkevičius (maždaug po 2 proc.).

Nuo 7 iki 8 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičiaus pastaruoju metu konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku N.Numavičiumi. Pernai vasarą M.Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.

„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.