Havajams priklausančioje Kauai saloje sraigtasparnių turų kompanijos biure Christopheris Williamsas laukė 90 minučių, visą tą laiką atidžiai stebėdamas žemiau esančią oro uosto automobilių stovėjimo aikštelę.
Rankose jis laikė teismo dokumentus, paruoštus įteikti Rusijos milijardieriui, įsivėlusiam į skyrybas, kuriose ant kortos buvo pastatyta labai daug. Jis turėjo nedidelę vaizdo kamerą šiai akimirkai užfiksuoti.
Staiga Ch. Williamsas pamatė savo šansą. Jis atidarė duris ir staigiai nulėkė laiptais žemyn, paskui perbėgo per asfaltą baltų visureigių vilkstinės link. Viename automobilių sėdėjo kalnakasybos magnatas Dmitrijus Rybolovlevas. Jo žmona Jelena tvirtino, kad jis slepia pinigus, kurių ji reikalavo per judviejų skyrybas.
„Dmitrijui“, – pasakė Ch. Williamsas, perduodamas teismo dokumentus per atidarytą langą vairuotojo pusėje į vieno iš milijardieriaus vairuotojų rankas. Jis akimis susitiko su D. Rybolovlevu, kai vairuotojas paspaudė akceleratoriaus pedalą ir skubiai nuvažiavo.
„Padaryta!“ – sušuko Ch. Williamsas, sulaikęs kvapą.
Tai tik vienas epizodas iš pasaulinės turto medžioklės vienose nuožmiausių skyrybų planetoje. Jis iliustruoja, ką tenka įveikti sutuoktiniams, jų teisininkams ir profesionaliems sekliams, ieškant užsienyje sudėtinguose kompanijų ir korporacijų tinkluose paslėptų turtų.
Šios D. Rybolovlevo ir daugelio kitų skyrybų kovos detalės paimtos iš slaptų dokumentų, pavadintų „Panama Papers", , kuriuos gavo Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas ir Vokietijos laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“ bei kiti žiniasklaidos partneriai.
Daugiau kaip 11 milijonų dokumentų, datuojamų nuo 1977 metų iki 2015 metų gruodžio, siūlo pažvelgti į Panamoje įsikūrusią pasaulinę teisininkų kontorą „Mossack Fonseca“, kuri padeda klientams susikurti ofšorines turtų slėptuves.
Šiuose dokumentuose pateikiami faktai ir skaičiai – pinigų pervedimai, įregistravimo datos, ryšiai tarp bendrovių ir asmenų – kurie apšviečia tamsiąją alternatyvią visatą, kur kai kurie žmonės linkę žaisti pagal kitokias taisykles.
Sukčiavimas šeimoje?
„Nesąžiningas sutuoktinis yra toks pats sukčius, kaip ir Bernardas Madoffas, – teigia turto išieškojimo specialistas iš Didžiosios Britanijos Mergelių salų Martinas Kenney, kuris dirbo su žmonomis iš Rusijos, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos ir JAV. – Šios ofšorinės kompanijos ir fondai… yra instrumentai žaidime, kaip paslėpti ir užmaskuoti“.
Jelenos Rybolovlevos teisinė kova buvo grįsta įtarimu, kad jos buvęs sutuoktinis – dabar „Forbes“ duomenimis užimantis 14-ąją vietą Rusijos turtingiausiųjų sąraše – pasinaudojo mokesčių rojumi, kuris padėjo pridengti nekilnojamą ir kitokį turtą.
Tą dieną Ch. Williamso įteikti dokumentai buvo nutaikyti į D. Rybolovlevo Niujorke esantį prabangų butą, kainuojantį 88 milijonus dolerių (77 milijonus eurų). Pasak Jelenos, šis pirkinys pažeidė Šveicarijos teismo nurodymą įšaldyti jo turtą.
Tačiau jos advokatas tvirtino, kad kitur ant kortos pastatyti dar didesni turtai. D. Rybolovlevas kontroliavo ofšorinę kompaniją, kuria naudotasi perkant ir saugant meno kūrinius, kurių vertė siekia 650 milijonų dolerių (569 milijonus eurų).
Pasak žurnalistų turimų dokumentų, jau kelis dešimtmečius sutuoktiniai – beveik visada vyrai, priklausantys vienam procentui pasaulio turtingiausiųjų ir įtakingiausiųjų – prašo „Mossack Fonseca“ padėti pridengti savo turtus nuo netrukus būsimomis žmonomis tapsiančių moterų. Ir „Mossack Fonseca“, be ilgų dvejonių, sutinka.
Tailande kompanija pasiūlė pagalbą vyrui, kuris elektroniniame laiške prašo „sidabrinės kulkos“ tuo atveju, jeigu jo žmona kada nors mėgintų atimti iš jo turto.
Ekvadore „Mossack Fonseca“ darbuotojai „klientui, kuriam reikia įsigyti Panamos korporaciją perkelti turtams prieš skyrybas“, pasiūlė „priedangos įmones“. Iš Liuksemburgo darbuotojai juokavo ir siuntė mirktelėjimą reiškiančius jausmaženklius, kai sutiko padėti kitam sutuoktiniui, vyrui iš Olandijos, kuris norėjo „apsaugoti“ turtus „nuo nemalonių skyrybų (nusimatančių greitu laiku!) rezultatų“.
Pasak ekspertų, ofšorinių paslaugų teikėjai, kurie sąmoningai vyro turtus perkelia už žmonos pasiekiamumo ribų, gali būti teisiami.
„Kuo arčiau skyrybų, kai šie žmonės imasi tokių žingsnių, tuo didesnė tikimybė, kad šie turtai galiausiai bus atidėti santuokiniam sukčiavimui“, – teigia skyrybų advokatas Sanfordas K. Ainas iš Vašingtono.
Jam teko dirbti su atveju, kuris buvo toks sudėtingas, kad painią vyro banko sąskaitų, kompanijų ir fondų schemą jis laikė ant savo knyginio kompiuterio ekrano. „Atrodė, lyg kažkas ant jo užmetė spagetį“, – prisimena teisininkas ir priduria, kad visiems turtams susekti prireikė nuo dviejų iki trijų milijonų dolerių (0,9-1,8 milijono eurų).
Gerai išreklamuotame skyrybų mūšyje kovojusi Michelle Young 2014 metais įkūrė organizaciją, kuri padeda apgaudinėjamoms buvusioms žmonoms susiorientuoti brangiai kainuojančioje Didžiosios Britanijos teismų sistemoje.
„Tai kruvinas sportas, – pripažįsta M. Young. – Jeigu neturite lėšų, esate mirę ir palaidoti“.
M. Young prireikė septynerių metų ir milijonų dolerių atsekti jos buvusio sutuoktinio, nekilnojamo turto statybų magnato Scoto Youngo turtus. Jis pasinaudojo „Mossack Fonseca“ ir kitais analogiškų paslaugų tiekėjais užsienyje, kad galėtų pridengti savo finansinę imperiją, kuri apėmė kompanijas ir sąskaitas Rusijoje, Britų Mergelių salose ir Monake.
Dingusi meilė
Dmitrijus Rybolovlevas vedė studentę Jeleną, kurią įsimylėjo studijuodamas Uralo universitete, 1987 metais. Per du dešimtmečius pora susilaukė dviejų vaikų, persikėlė į Šveicariją ir susikrovė turtus. Dmitrijus pagarsėjo kaip Rusijos „trąšų karalius“. Pasak teisininkų, jie tapo „pasakiškai turtingi“.
2008 metais Jelena Rybolovleva pateikė skyrybų prašymą, kuriame kalbėjo apie „ilgai trunkančius įtemptus santuokinius ryšius“. Pagal Šveicarijos įstatymus, abiems sutuoktiniams priklauso vienodai pasidalinta turto dalis.
Nuspręsti, kurie turtai turėtų būti dalijami, nebuvo taip paprasta. Kuo labiau Rybolovlevų turtas augo, tuo sudėtingesnis darėsi ofšorinių kompanijų tinklas.
Kai santuoka subyrėjo, kaip matyti iš teismo posėdžio dokumentų, elektroniniu paštu išsiųstų „Mossack Fonseca“ 2009 metų sausį, Dmitrijus pasinaudojo „Xitrans Finance Ltd“ turtui iš Šveicarijos į Singapūrą ir Londoną perversti, kad jo negalėtų pasiekti buvusi žmona.
Kadangi „Xitrans Finance Ltd“ valdė Rybolovlevų šeimos koncernas, pagal „Mossack Fonseca“ dokumentus, šios kompanijos akcijos priklausė tik Dmitrijui Rybolovlevui, nepaisant Jelenos tvirtinimo, kad „Xitrans“ įsigijo turtą „jos ir jos sutuoktinio vardu“.
2014-aisiais, po ilgus metus trukusių teisinių ginčų, Šveicarijos teismas priteisė Jelenai 4,5 milijardo dolerių (beveik 4 milijardus eurų). Vėliau apeliacinis teismas sumažino šią sumą iki 600 milijonų dolerių (525 milijonų eurų), kai perskaičiavo neatskleistą susitarimą, pagrįstą Rybolovlevo koncerne Kipre laikomais pinigais.
