Iš paskelbtų duomenų matyti, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį užsieniečiai Lenkijoje išleido apie 8,9 mlrd. zlotų (apie 2 mlrd. eurų) arba 16,6 proc. daugiau nei prieš metus.

Daugiausiai šioje šalyje pinigų išleido vokiečiai (40,3 proc.), po jų rikiuojasi ukrainiečiai (27,1 proc.), čekai(11,2 proc.), baltarusiai (7,9 proc.), slovakai (7,2 proc.), lietuviai (4,4 proc.) ir rusai (1,9 proc.).

Skelbiama, kad per paskutinį praėjusių metų ketvirtį iš Lietuvos į Lenkiją vykta 1,4 mln. kartų, o iš Lenkijos į Lietuvą – 0,6 mln. kartų.

Į Lenkiją atvykę lietuviai išleido 333,9 mln. zlotų (78 mln. eurų), lenkai Lietuvoje - 68,8 mln zlotų (apie 20 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad vienas lietuvis per apsilankymą išleido apie 510 zlotų (apie 120 eurų), o lenkas Lietuvoje – 200 zlotų (47 eurus).

DELFI primena, kad prezidentės patarėja ekonomikos klausimais Lina Antanavičienė teigė, jog nereikia dramatizuoti lietuvių važiavimo apsipirkti Lenkijoje.

„Nereikia dramatizuoti to, kas iš tikrųjų turbūt nėra drama. Tas apsipirkimas Lenkijoje, taip vadinama pasienio prekyba, kas vyksta pas mus, vyksta ir daugelyje pasaulio valstybių. Mes galime prisiminti tą pačią Šveicariją, Belgiją, Skandinavijos šalis, kur pusė Norvegijos važiuoja apsipirkti į Švediją, nes ten daug pigiau“, – antradienį Žinių radijui sakė patarėja Lina Antanavičienė.

Pasak L. Antanavičienės, didžiulio poveikio Lietuvos ūkiui šie apsipirkinėjimai nedaro.
Tiesa, Seime yra gimusi ne viena iniciatyva mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) būtiniausiems maisto produktams arba apskritai mažinti bendrą šio mokesčio tarifą. Tokių siūlymų iniciatoriai mano, kad tai pristabdytų vykstančius apsipirkti į kaimyninę šalį.

Pasak patarėjos, į iniciatyvas mažinti Pridėtinės vertės mokestį (PVM) reikia žiūrėti „kompleksiškai“, nes šio mokesčio pajamos yra reikšmingos šalies biudžetui.

„Kodėl taip dažnai kyla šitas klausimas, turbūt visi žinome, yra Lenkija pašonėje, žmonės važiuoja apsipirkinėti, kalbama, kad galbūt reikėtų mažinti tik tam tikromis produktų grupėms. (...) Bet aš pradėčiau nuo to, kad kalbant apie bet kokių mokesčių keitimą mes kalbame apie biudžetą, t.y. apie finansinį stabilumą, ir reikia žiūrėti labai kompleksiški“, – apie Seime keliamas iniciatyvas mažinti PVM sakė patarėja.

„Jei mažinam į plaukas į biudžetą, mes negalime galvoti apie išlaidų didinimą. PVM praktiškai yra pagrindinis mūsų biudžeto maitintojas, jei mes vienu procentu sumažinsime PVM, yra paskaičiavimai, minus 130 mln. eurų“, – pabrėžė patarėja.

Lenkijoje maisto produktams taikomas lengvatinis PVM tarifas.

Anot ekonomistų, mažesnes maisto kainas Lenkijoje taip pat lemia didesni gamybos mastai ir zloto kursas. Daliai lietuvių masiškai važiuojant maisto pirkti į Lenkiją, valdžios atstovai kelia idėją mažinti PVM ne tik atskiroms maisto produktų grupėms, tačiau ir bendrą mokesčio tarifą. Premjeras Algirdas Butkevičius bei finansų ministras Rimantas Šadžius teigė labiau palaikantys idėją mažinti bendrą tarifą, o ne taikyti lengvatas pagrindiniams maisto produktams.

Parlamentinio ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Arvydas Mockus praėjusią savaitę Seime užregistravo PVM įstatymo pataisą, siūlančią 18 proc. PVM tarifą.

Kovo viduryje Seimas taip pat priėmė svarstyti socialdemokratų, Lietuvos lenkų ir „darbiečių“ pataisas dėl PVM mažinimo iki 5 proc. įvairiems maisto produktams. 21 proc. PVM tarifas buvo nustatytas per finansų krizę, siekiant užtikrinti papildomas biudžeto pajamas, kurios buvo būtinos fiskaliniam deficitui mažinti ir valstybės finansų stabilumui, kol baigsis sunkmetis. Tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė teigė, kad PVM tarifas didinimas tik laikinai, iki finansų krizės pabaigos.