Kelių arčiausiai esančių sodybų gyventojai iš karto pareiškė nepritariantys, kad švelniakailiai žvėreliai būtų auginami netoli jų namų, daržų, ganyklų. Jie nuogąstauja, kad iš audinių fermos sklis nemalonūs kvapai, todėl pas juos nebegalės atostogauti vaikai ir anūkai.
Kerbušiečiai teigia, kad apskritai neaišku, kaip jų sveikatą gali paveikti fermos kaimynystė. Juk auginant audines į aplinką patenka tam tikros cheminės medžiagos, tokios kaip amoniakas, azoto oksidas, kietosios dalelės. Žmonės įsitikinę, kad jų sodybos ir žemės sklypai nuvertės.
Poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas
Gyventojus šokiravo Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Panevėžio skyriaus atrankos išvada, jog minėtai planuojamai veiklai, t. y. švelniakailių žvėrelių auginimui Kerbušių kaime, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
Mat panevėžiečiai vienu metu planuoja laikyti 96,5 sutartinių gyvulių (SG), tai sudaro 27 tūkst. audinių, o įstatymai numato, kad žvėrelių fermos sanitarinės apsaugos zonos nustatomos ir poveikis aplinkai vertinamas tik nuo 300 SG.
Paįstrio seniūno Virginijaus Šležo palaikomi kerbušiečiai aplinkosaugininkų paprašė dar kartą persvarstyti nutarimą dėl jų kaime planuojamos ūkinės veiklos.
Į gyventojų prašymą atsižvelgta. Praėjusių metų gruodį jie buvo pakviesti į posėdį Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamente, jame dalyvavo ir atsakingi aplinkos apsaugos, Panevėžio visuomenės sveikatos centro darbuotojai, Panevėžio rajono savivaldybės ekologė, audinių fermos steigėjai.
Kerbušių kaimo gyventojams buvo pakartota, kad šiuo atveju audinėms veisti ir auginti išsamus poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Specialistai pagal pateiktus planuojamos ūkinės veiklos triukšmo sklaidos skaičiavimus ir kvapo sklaidos modeliavimo rezultatus padarė išvadą, kad triukšmo lygis ir kvapo koncentracija neviršys gyvenamosiose teritorijose nustatytų normatyvų.
Vis dėlto, tarpininkaujant Visuomenės sveikatos centro specialistams, su būsimais verslininkais sutarta, kad jie ramybės dėlei atliks poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
R. Rutkausko teigimu, toks vertinimas jau atliktas ir netrukus bus paviešintas. Pasak jo, vertinimą atlikę specialistai neįžvelgia jokios neigiamos įtakos visuomenės sveikatai.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Regina Abromaitytė sakė ataskaitos dar nemačiusi. Pasak jos, jeigu išvados rodys, kad aplinkinių gyventojų sveikatai ši ūkinė veikla nekels pavojaus, minėtiems vyrams nebus daroma kliūčių Paįstrio seniūnijoje plėtoti audinių auginimo verslą.
Močiutės sodybą pavers audinių ferma
R. Rutkauskas su bičiuliu audinių fermą Kerbušių kaime steigia savo močiutės sodyboje. Kad turėtų daugiau erdvės ir nekiltų bėdų dėl artimiausių kaimynų pretenzijų, jie nupirko arčiausiai esančią sodybą. Kitos yra už kelių šimtų metrų.
Draugai savo turimose valdose netoli miško ketina pastatyti keturiolika 130 metrų ilgio stoginių, kurios užims beveik 1 ha. Atskiruose narveliuose jie planuoja auginti iki 3 tūkst. 860 audinių patelių, 770 patinų ir 22 tūkst. 370 jauniklių, iš viso – 27 tūkst. švelniakailių žvėrelių.
R. Rutkauską stebina aplinkinių gyventojų baimės. Vyro teigimu, jų namai stovi gana toli, kad ferma galėtų kelti kokių nors nepatogumų.
„Neįsivaizduoju, kur Lietuvoje rasti tokią negyvenamą teritorijoje, kurioje būtų galima užsiimti verslu nesukeliant kieno nors nepasitenkinimo?“ – „Sekundei“ sakė jis.
Teorija viena, o praktika visai kita
Aplinkos apsaugos specialistai pritaria, kad gyventojams nėra ko baimintis. Esą oro teršalų skaičiavimai rodo, kad į aplinkos orą išmetamų teršalų pasklidimo pažemio koncentracijos neviršys leistinos ribos, fermoje nenumatoma įrengti stacionarių triukšmą galinčių kelti šaltinių, kvapo koncentracija neviršys ribinių verčių nei sklype, kuriame bus auginamos audinės, nei už jo ribų. Gamybinės nuotekos bus surenkamos į rezervuarą ir periodiškai išvežamos į nuotekų valymo įrenginius.
Mėšlas neturėtų riesti aplinkiniams nosies. Mat po narvais bus įrengtas smėlio pagrindas su šiaudais nukritusiam mėšlui kaupti, kartą per 3 mėnesius jis bus surenkamas ir perkeliamas į tiršto mėšlo rietuvę, kurioje bus įrengtas nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, užtikrinantis, kad srutos nepatektų į aplinką. Rietuvė bus uždengta šiaudais ir plėvele, kad nesklistų kvapai.
Girdėdami tokius aplinkos apsaugos specialistų argumentus gyventojai trauko pečiais. Pasak jų, teorija viena, o praktika visai kas kita. Kerbušiečiams pritaria ir Paįstrio seniūnas V.Šležas.
„Popieriuje ne visada būna taip, kaip gyvenime. Nesakau, kad reikia tiems vyrukams uždrausti užsiimti audinių auginimo verslu, bet reikia atsakingai įvertinti, ar dėl to verslo nekentės aplinkiniai. Žmonės iš anksto nerimauja ne be reikalo. Jie žino, kad įsikūrus fermai šaukštai bus po pietų“, – kalbėjo seniūnas.
Žvėrelių augintojai problemų nekelia
Panevėžio rajone daug metų švelniakailiai žvėreliai auginami Žibartonių kaime.
Dabar čia šeimininkauja bendrovė Vilkijos ūkis. Šių metų pradžioje ji laikė per 18 tūkst. audinių ir daugiau kaip pusę tūkstančio lapių. Tai ne vienintelė šiai bendrovei priklausanti ferma. Audines ji augina ir kitur.
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Vaišvila teigia, kad dėl Vilkijos ūkio veiklos niekada nėra kilę rūpesčių – bendrovė nei pažeidinėjo teisės aktų, nei gyventojai ja skundėsi. Tiesa, audinių fermos minėtame kaime stovi atokiau nuo gyvenamųjų namų.
Ž. Vaišvilos žiniomis, Panevėžio apskrityje švelniakailių žvėrelių ferma yra Pasvalio rajone, ten auginama 800 audinių, bei Rokiškio rajone, kur laikoma 4 tūkst. šių gyvūnėlių. Netoliese esančiame Radviliškio rajone yra 4 žvėrelių augintojai, vienas iš jų turi net 70 tūkst. audinių. Šiaulių rajone yra net 27 audinių laikytojai, savo ūkiuose turintys nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių audinių.
Dabar verslas nepelningas
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša, kuris yra ir bendrovės Vilkijos ūkis vadovas, brangiakailių žvėrelių verslu užsiima jau daugiau kaip 20 metų.
Pasak jo, nėra taip, kad audinių ferma neskleistų jokio kvapo, tačiau, jeigu ji gerai tvarkoma, kvapai nesklinda į aplinką, o ūkinės veiklos metu susidarančios cheminės medžiagos neviršija leistinų normų, taigi nesukelia neigiamo poveikio sveikatai.
Kailinių žvėrelių auginimas prieš kelerius metus buvo vadinamas didžiausią pridėtinę vertę duodančia žemės ūkio veikla šalyje. Tačiau, kaip sakė pašnekovas, dabar taip nėra, nes kailiukų kainos yra nukritusios žemiau savikainos.
„Dabar aukcione geros kokybės audinės kailiukas kainuoja apie 20–25 eurai, prastesnės kokybės – 16–17 eurų. Tokiems ūkiams kaip mūsų ir panašiems audinių auginimas atsiperka, jei kaina siekia apie 30 eurų. Taigi dabar kalbėti apie pelną nėra prasmės. Reikia kelti klausimą, ar ūkis esant tokioms kainomis gali išgyventi.
Kita vertus, yra buvęs ne vienas kainų kritimas ir pakilimas. Kaip ir visose kitose ekonominėse veiklose būna svyravimų. Tik mūsų verslas išsiskiria didele amplitude. Gerais laikais, prieš kelerius metus, už audinės kailiuką buvo galima gauti 50–60 eurų. Nenuostabu, jog tuomet į šį verslą metėsi daug žmonių, taip pat ir iš kitų verslų – prekybos, naftos ir kt.“, – „Sekundei“ teigė asociacijos vadovas.
Č. Tallat-Kelpša mano, kad dabar imtis audinių verslo jaunus žmones skatina parama besikuriantiems ūkininkams. Su dideliais sunkumais susiduriantys kiaulių ūkių savininkai ieško naujų verslo nišų.
Švelniakailių žvėrelių auginimą jie vertina kaip vieną iš patraukliausių alternatyvų. Lietuvoje yra nemažai nenaudojamų gamybinių pastatų, jų savininkai ieško, kokiai veiklai juos pritaikyti. Ir vis dažniau jų žvilgsniai nukrypsta į brangiakailių žvėrelių auginimą.
Žvėrelių augintojų asociacijos vadovas neabejoja, kad dabartinė krizė atsijos atsitiktinius, silpnus šio verslo dalyvius.
Beje, net ir kritus audinių kailių kainoms, dirbančių šioje ūkio šakoje žmonių algos yra didesnės už vidutinį šalies atlyginimą. Pašnekovas neslėpė, kad jo bendrovėje kai kurie darbininkai uždirba ir iki 1000 eurų.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovo teigimu, Lietuva užima gana reikšmingą vietą šiame versle Europoje. Per metus mūsų šalyje užauginama apie 2 mln. audinių, kurių kailiai pasižymi aukšta kokybe.
„Kai pasaulinėje rinkoje ima mažėti audinių kailių paklausa ir krinta jų kaina, tai Lietuvoje išaugintų audinių kailių kainos krinta vienos iš paskutinių. Per pastaruosius 15 metų Lietuva ne tik 10 kartų padaugino auginamų audinių skaičių, bet ir gerokai pasistengė jų kailių kokybės atžvilgiu“, – sakė jis.
