Atrodytų - juokinga. Tai pripažįsta ir pats didžiulio restoranų tinklo „Nando's“ vienas iš įkūrėjų. Tačiau toks pirmas įspūdis apie šalį, kurioje gimė visi jo seneliai, visiškai suprantamas: iki tol jis Lietuvą matė tik senelių juodai baltose nuotraukose.

Kai kovo antroje pusėje R. Bozinas į Lietuvą atvyko jau penktą kartą, jis čia jau turėjo daug interesų: tiek verslo, tiek atstovauti Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių litvakų bendruomenę.

Su portalu DELFI kalbėjęs litvakas prasitarė apie planus Lietuvos rinkai pristatyti „Nando's“ prekės ženklo padažą, verslo interesus investuojant į įmones Lietuvoje bei planus Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojams padėti eksportuoti produkciją į Pietų Afrikos Respubliką.

- Gal galite papasakoti, kaip tapote vienu iš „Nando's“ restoranų tinklo įkūrėjų?

- Dar prieš 1987 m. turėjau daug verslų. Kartu su verslo partneriu Fernandu Duarte kartais pietaudavome mažame Johanesburgo priemiesčio restorane.

Ten man labai patiko paruošiama vištiena ir „peri peri“ padažas. Tuomet pasiūliau Fernandui patiems atidaryti restoranų tinklą ir gaminti vištieną su šiuo padažu. Taip 1987 m. prasidėjo mūsų verslas ir dabar restoranų turime 23 šalyse. Iš viso – 1200 restoranų.

- Ar Jūs vis dar dirbate su šiuo verslu?

- Taip, bet nesu vadovas, esu vienas iš įkūrėjų. Mano vaidmuo versle šiuo metu yra daugiau susijęs su verslo kultūra. Be to, užsiimu ir humanitarine veikla: šiuo metu turime programą, kurioje kovojame su maliarija Mozambike. Taip pat stengiamės dalyvauti filantropinėje veikloje, pavyzdžiui, jaunimo įdarbinimo programos.

Vienas iš mūsų verslo principų yra tas, kad verslas nėra tik pinigų „kalimas“. Verslas turi būti smagus ir keisti žmonių gyvenimus. Mes manome, kad verslas – labai stiprus variklis, leidžiantis daryti didelę įtaką visuomenei.

- Ką Jūs įvardytumėte kaip pagrindinę „Nando's“ verslo sėkmės priežastį?

- Verslo sėkmė priklauso nuo dėmesio sutelkimo į žmogų: gali turėti nuostabų produktą, bet viskas priklauso nuo žmonių ir darbuotojų.

- Minėjote, kad šiuo metu „Nando's“ restoranų tinklas veikia 23 šalyse. Jei prisimintumėte tarptautinės plėtros pradžią, ar buvo sunku patekti į užsienio rinkas?

- Labai labai sunku. Pradėjome veiklą su vienu restoranu Pietų Afrikoje ir net čia konkurencija buvo didelė. Vis dėlto vėliau supratome, kad jei visą laiką galvoji apie savo fundamentalius principus, o mes supratome, kad turime sukurti aplinką, kurioje žmonės norėtų dirbti, tai tuomet nebereikia žvalgytis į konkurentus.

Mes žiūrėjome į save ir nuolat galvodavome, ką galėtume pagerinti. Mes žinojome – jei vištieną paruošime idealiai ir ją patieks besišypsantys žmonės, mes nepralaimėsime.

- Kurioje šalyje pradėti verslą buvo sunkiausia?

- Visose. Į Didžiąją Britaniją įžengti buvo sunku, į Australiją taip pat buvo labai labai sunku. Galbūt lengviau buvo atidaryti restoranus Dubajuje. Tačiau apibendrinant tikrai nebuvo lengva, mes buvo jauni ir mūsų produktas buvo kitoks.

Mūsų konkurentas tuo metu buvo „KFC“, tačiau mūsų produktas visai kitoks – mes neturime tešloje keptos vištienos. Susidurdavome su sunkumais net pasiūlyti klientams išbandyti kitokį produktą, nes jie galvodavo, kad čia bus tiesiog kitas „KFC“.

- Jau ilgus metus esate versle. Iš savo praeities padarytų klaidų versle kokį patarimą galėtumėte duoti jauniems verslininkams?

- Mes padarėme tiek daug klaidų, kad vienos net negalėčiau išskirti. Manau, kad viena iš klaidų, kurias padariau - pakankamai neįvertinau finansinio modelio ir strateginio planavimo svarbos. Mes tiesiog darydavome, ką sugalvodavome, ėjome į priekį, bet nesupratome, kas yra finansiniai verslo varikliai. Mes labai orientavomės į žmones, bet nesupratome, kas verslą daro pelningą.

Bet klausimą norėčiau paversti kitu – koks buvo geriausias sprendimas versle. Atsakymas būtų - teisingo partnerio pasirinkimas. Mes juos radome gana anksti – Enthovenų šeimą. Esame verslo partneriai jau 25 metus ir jų požiūris versle yra pagrįstas vertybėmis, o ne pinigais.

Kai jauni verslininkai manęs klausia patarimo, visada sakau būti atsargiems renkantis verslo partnerį, nes jei pasirinksi netinkamą, tai labai pavojinga verslui.

Tai lyg santuoka: susituokęs su netinkamu žmogumi, tai gali suprasti ne po metų, penkerių ar dešimties, o dar po daugiau, bet vis vien supranti. Rekomenduoju rinktis verslo partnerį, kuris galėtų pasiūlyti daugiau nei pinigų, galėtų pasiūlyti ir strateginę paramą.

- Kaip manote, ar turėsime „Nando's“ restoranų tinklą vieną dieną ir Lietuvoje?

- Tai įmanoma, tačiau ką mes supratome, kad tam, kad galėtume sukurti tvarų verslą rinkoje, turime atidaryti šalyje bent 30 restoranų. Manau, kad Lietuva, ypač Vilnius, tam per mažas. Mes ką tik įžengėme į JAV rinką, tai dabar tam daug dėmesio skirsime. Bet galbūt į Lietuvą atvešime „Nando's“ „peri peri“ padažą.

- Gal galite papasakoti apie savo šaknis Lietuvoje?

- Mano senelis iš tėčio pusės gimė Kupiškyje, o močiutė – Panevėžyje. Seneliai iš mamos pusės taip pat buvo iš Lietuvos. Vaikystėje girdėjome labai daug istorijų apie Lietuvą.

Dauguma žydų Pietų Afrikos Respublikoje turi šaknų Lietuvoje. Iš viso žydų čia yra apie 80 tūkst. ir, man rodos, apie 95 proc. jų turi šaknų Lietuvoje. Įdomus faktas tas, kad Pietų Afrikos Respublikoje žydų bendruomenė yra labai glaudi: daugumą žydų, kurie lieka gyventi Pietų Afrikos Respublikoje, veda žydes iš bendruomenės. Mano sūnus taip pat yra vedęs litvakę. Šeimoje vis dar turime daug lietuviškų tradicijų ir netgi indų iš Lietuvos.

Lietuvoje dabar lankausi jau penktą kartą, bet kai buvau pirmą, gal nuskambės juokingai, man buvo didžiausia nuostaba, kad Lietuva – spalvinga, o ne juodai balta, kokią aš ją mačiau senose nuotraukose.

Visos nuotraukos, kurias iki tol mačiau su Lietuva, buvo juodai baltos, o tada atvykau čia, išvydau visas spalvas ir pamačiau Lietuvos grožį. Po pirmo vizito čia pradėjau domėtis giliau apie šalį ir taip įsitraukiau į veiklą, susijusią su Lietuva.

Dabar čia turime verslo interesų ir manau, kad Pietų Afrikos žydų ir Lietuvos suartėjimas atvertų naujų galimybių Lietuvai. Tačiau pastebėjome, kad paskutiniu metu litvakams tapo vis sunkiau gauti lietuviškus pasus. O tai sukelia nemažą nepasitenkinimą tarp Pietų Afrikos litvakų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (265)