Todėl šįmet kur kas daugiau galimybių per darbo biržą susirasti sezoninį darbą turėjo jaunesni žmonės, kalbantys angliškai, vokiškai.
Apie naujas sezoninio darbo užsienyje pasiūlos tendencijas pasakojusi Panevėžio teritorinės darbo biržos EURES konsultantė Eglė Piliponienė sako, kad užsieniečiai darbuotojų pradėjo ieškoti tuoj po Naujųjų ir dauguma jau surado.
Šiuo metu yra galiojantys tik du sezoninio darbo pasiūlymai.
Suomijoje nuo balandžio vidurio iki liepos vidurio ieškoma ūkio darbininkų, jiems siūlomas 8,29 euro valandinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių. Ūkiui Švedijoje, prie mažo Hedemoro miestelio, esančio už 180 km į šiaurę nuo Stokholmo, reikalingi braškių rinkėjai. Už pririnktą 15 kg dėžę mokami 7 eurai.
Kitas švedų ūkininkas Lietuvoje braškių skynėjus išsirinko metų pradžioje. Pasak E. Piliponienės, nors braškes skinti yra nelengvas fizinis darbas, reikalaujantis ištvermės, norinčiųjų jį dirbti nestinga.
„Pernai ir anksčiau Švedijoje braškes skynę gyventojai džiaugiasi gerai uždirbę“, – paaiškino ji.
Sezoniniai darbai žemės ūkyje, kurių šįmet mažiau, panevėžiečiams ir rajono gyventojams patrauklus ir tuo, kad nereikalinga anglų kalba. Tiksliau, pakanka mokėti tik tiek, kad galėtum kaip nors susikalbėti su darbdaviu. O viešbučių ir pramogų sektoriuje anglų ar kita užsienio kalba tiesiog būtina sąlyga.
Koją kiša kalba
Šįmet per Lietuvos darbo biržą Kipro ir Graikijos penkių žvaigždučių viešbučiai 2–7 mėnesiams ieškojo pramogų renginių vedėjų, restoranų ir kūrybinių darbuotojų, dainininkų, muzikantų, trenerių. Jiems buvo siūlomas 500–900 eurų atlyginimas, nemokamas būstas ir maistas.
Pramogų organizatorius, renginių vedėjus, šokėjus, sporto trenerius ir didžėjus Lietuvoje atsirinko Danijos įdarbinimo kompanija darbui Italijoje ir Ispanijoje.
Studentams per vasaros atostogas darbą paslaugų, aptarnavimo ir žemės ūkio srityse siūlė Vokietijos darbdaviai, tačiau bent jau Panevėžyje jų pasiūlymai didelio susidomėjimo nesulaukė.
Panevėžio darbo biržos EURES konsultantė spėja, kad tarp jaunimo nėra daug laisvai kalbančių vokiškai.
Skandinavai ieškojo 40 turistinių atvirų autobusų vairuotojų. Už vieną darbo valandą jie siūlė 17 eurų atlyginimą. Šis pasiūlymas sudomino nemažai vyrų, kai kurie turėjo visas transporto priemonių vairuotojų kategorijas. Tačiau koją pakišo anglų kalbos žinios.
Daugelis mokančiųjų anglų kalbą arba bent jau galintieji ją susikalbėti sezoninio darbo ieškosi patys. Lietuvoje veikia daug įdarbinimo užsienyje agentūrų. Tačiau, skirtingai nei darbo birža, dauguma jų ima mokestį už paslaugas.
Nemažai panevėžiečių ir rajono gyventojų sezoninį darbą užsienyje susiranda padedami ten emigravusių giminaičių, draugų. Yra nemažai darbų, kur anglų kalbą nebūtina mokėti, tačiau galėjimas susikalbėti – privalumas, padedantis gauti fiziškai ne tokį sunkų, geriau atlyginamą darbą.
Pavyzdžiui, vieną įdarbinimo agentūra siūlo tris ar šešis mėnesius padirbėti kosmetikos sandėliuose Stokholmo ir Malmo miestų regionuose vyrams ir moterims nuo 18 iki 55 metų. Mokantieji angliškai gali dirbti užsakymų priėmėjais, kokybės prižiūrėtojais. Kalbos nemokantiesiems teks rūšiuoti, pakuoti, krauti prekes, valyti cechus, ruošti tarą.
Važiuoja prisidurti prie pensijos
E. Piliponienės teigimu, sezoninio darbo pasiūlymais užsienyje domisi ir brandaus, ir net pensinio amžiaus žmonės. Kai kurie kalba angliškai ar vokiškai, daugelis – rusiškai.
Pastaruoju metu daugėja nuolatinio darbo užsienyje besidairančių gyventojų, kuriems iki pensijos liko dešimt ar daugiau metų.
„Dirbau menkai atlyginamą darbą, verčiausiai individualiąja veikla, noriu užsidirbti europinę pensiją“, – atvirai sako konsultantei.
E. Piliponienė tikisi, jog dabar galiojantys du suomių ir švedų darbdavių pasiūlymai nebus paskutiniai, tačiau teigia, kad vargu ar galima tikėtis jų sulaukti daug.
Užsieniečiai darbuotojus sezoniniams darbams paprastai renkasi iš anksto. Darbo birža išsiuntinėjo kvietimus užsienio darbdaviams. Jeigu atsilieps jų daugiau, balandį planuojama surengti sezoninio darbo mugę.
Atlygis dažniausiai minimalus
Užsienio darbdaviai sezoniniams darbams darbininkų pradeda ieškoti dar prieš Naujuosius ar jau po Naujųjų, o dauguma vietinių – nuo kovo ar balandžio.
Panevėžio darbo birža yra gavusi pasiūlymus sezoniniam darbui įdarbinti 48 gyventojus. Dešimt priimti pasisiūlė miesto tvarkymu besirūpinanti bendrovė, 20 – Panevėžio miškų urėdijos medelynas, 18 – įvairios statybų bendrovės.
Pasak Darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės, dauguma darbdavių siūlo minimalų atlyginimą, tačiau kai kurie sudaro sąlygas užsidirbti ir daugiau.
Pavaduotoja mano, kad balandį, gegužę ir vasaros pradžioje darbdaviai pateiks daugiau sezoninio darbo pasiūlymų. Juolab, kad prasidės darbymetis žemės ūkio sektoriuje.
Tiesa, toli gražu ne visi ūkininkai ieško sezoninių darbininkų per darbo biržas. Panevėžio rajone braškių ūkį turintis Jonas Zaborskis sakė iš jos nesulaukęs norinčiųjų dirbti, todėl dabar braškių ravėtojus ar jų skynėjus susiranda pats.
„Man nėra problemų rasti. Tiesa, nedaug ir reikia, užtenka kelių. Braškės tik tris hektarus užima“, –„Sekundei“ teigė ūkininkas.
Bendrovė „Panevėžio pienas“ sezoniniam darbui prie ledų linijos jau priėmė 30 žmonių. Personalo vadybininkė Stasė Karčinskienė sako, kad veikiausiai prireiks dar papildomos darbo jėgos, tačiau kol kas negalėjo pasakyti kiek.
Ledų ir kitų pieno produktų gamintojams taip pat nėra sunku rasti sezoninių darbininkų. Pasibaigus mokslui bendrovėje mielai darbuojasi 18 metų sulaukę moksleiviai.
Panevėžio darbo birža nesulaukia sezoninio darbo pasiūlymų išskirtinai jaunimui. Pasak A. Biguzienės, Panevėžys nėra kurortinis, turistinis miestas, pavyzdžiui, Palanga, kur vasarą smarkiai išauga sezoninio darbo pasiūla.
Šįmet Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus teritorinių darbo biržų Jaunimo darbo centrai susitarė bendradarbiauti įdarbinant jaunimą. Šiuo metu apklausiami darbdaviai, kokias darbo vietas jie galėtų pasiūlyti jaunimui, taip pat ir nepilnamečiams.
Palangos jaunimo darbo centras skelbiasi laukiantis norinčio vasarą padirbėti jaunimo iš visų Lietuvos regionų.
Tiesa, šiame kurorte sezoninius darbus dirbę jaunuoliai juos vertina nevienareikšmiškai. Vieni skundžiasi, kad darbdaviai juos išnaudoja ir moka grašius už sunkų darbą, kiti giriasi visai neblogai užsidirbę
