Lietuvos pramonininkų konfederacijos projektų departamento direktorius Sigitas Besagirskas atkreipia dėmesį, kad verslo padėtšis Lietuvoje vis dėlto negerėja.
G. Nausėdos nuomone, TVF, siūlydamas pristabdyti MMA didinimą, atsižvelgia į tai, kad per pastaruosius keletą metų MMA buvo didinama gerokai sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, todėl MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis jau pasiekė pakankamai aukštą ribą. „Ateityje tokios skubos tikrai nebereikėtų leisti. Taip pat, manau, kad šitas pasiūlymas turbūt nereiškia, kad MMA didinimą siūloma neribotam laikui įšaldyti“, – sako G. Nausėda.
Jis svarsto, kad reikėtų šiek tiek didinti MMA.
„Jei ateityje dėl darbo jėgos paklausos ir pasiūlos santykio, dėl įmonių pelnų, ekonominio augimo, vidutinis darbo užmokestis didės, tai post factum būtų galima didinti ir MMA, kad neatsitiktų taip, kad sparčiai didinama minimali mėnesio alga taptų savaiminiu vidutinio atlyginimo didinimo veiksniu“, – aiškina G. Nausėda.
Anot jo, taip neturėtų būti, nes priešingu atveju susidursime su tam tikromis konkurencingumo problemomis. Ekonomisto pastebėjimu, jau ir dabar vidutinis darbo užmokestis auga kur kas sparčiau nei darbo našumas. Jis priduria, kad tokiu atveju atsiras daug problemų regionuose, kurie negali suspėti taip sparčiai didinti MMA.
TVF misija savo ataskaitoje skelbia, kad šiais metais BVP augimas turi siekti 2,7 proc. ir vėliau gali kilti.
G. Nausėdos vertinimu, tai yra gerokai didesnis rodiklis nei buvo. „2015 m. tegalėjome pasigirti 1,6 proc. plėtra. Bet kuriuo atveju, tai yra ir tam tikro santūrumo pademonstravimas. Tebėra institucijų, kurios prognozuoja didesnį nei 3 proc. augimą, tačiau matome, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, daugelis institucijų, prognozuojančių atitinkamų šalių ekonomikos rodiklius, vis dėlto mažina prognozes“, – sako G. Nausėda.
Pasak jo, tai daroma, atsižvelgiant į didelį globalinį neapibrėžtumą, Kinijos problemas, neapibrėžtą žaliavų rinkų situaciją, finansų rinkų įtampą. „Todėl, manau, kad TVF nori pasiųsti signalą, kad ne viskas yra taip gražu, kaip mums galbūt norėtųsi ir kad metai bus pakankamai sudėtingi bei pilni iššūkių“, – teigia G. Nausėda.
S. Besagirsko tvirtinimu, verslas nepastebi pagerėjimo ar bent tokių pokyčių, kurių tikisi: sumažėjusios biurokratinės naštos, sumažėjusių mokesčių, padaugėjusios kvalifikuotos darbo jėgos. „Nedideli pokyčiai tikrai nepadarė kokio nors esminio efekto, kad Lietuva taptų patrauklesne arba kad verslui būtų geriau gyventi“, – įsitikinęs S. Besagirskas.
Jis pastebi, kad matomas truputį augantis darbo užmokestis, kuris kyla ne tik dėl MMA didinimo, bet ir dėl to, kad įmonės, nerasdamos kvalifikuotų darbuotojų, kelia darbo užmokestį. „Pagrindinė problema – didelis disbalansas. Rinkoje yra labai daug laisvų, gerai apmokamų darbo vietų kvalifikuotiems darbuotojams, tačiau nėra galinčių jas užimti. Iš kitos pusės, yra labai daug darbuotojų, kurie nori dirbti, bet nesusiranda sau vietos pasaulyje, nes jų gebėjimas ir kvalifikacija neatitinka rinkos pasiūlos“, – sako S. Besagirskas.
Jo teigimu, švietimo sistema išlieka tuo veiksniu, kuris kol kas tik didina takoskyrą ir blogina Lietuvos ekonominę situaciją, neleidžia jai augti tiek, kiek ji galėtų, jei įmonės turėtų pakankamai kvalifikuotų darbuotojų. Taip pat, anot S. Besagirsko, tai didina nusivylimą tų žmonių, kurie baigė nepaklausias specialybes.
Paskutinį kartą MMA didėjo šių metų pradžioje – tuomet ji padidinta 25 eurais iki 350 eurų, o nuo liepos 1 dienos ji didės dar 30 eurų iki 380 eurų.
