Neseniai tuo galėjo įsitikinti ne vienas baltarusis, ketinęs apsilankyti Lietuvoje. Vieni čia ketino apsipirkti, kiti – iš Vilniaus oro uosto nuskristi į kitus Europos miestus. Nei vieno, nei kito padaryti nepavyko.
Lietuvos pareigūnai teisinasi ir taip dirbantys maksimaliu režimu – praleisti daugiau keliaujančių nei praleidžiama, esą neįmanoma. Be to, keliautojų skundai, neva retai pagrįsti.
Stabdo arba vieni, arba kiti
Minsko gyventoja Nadia Zelenkova su draugais kovo 6 d. buvo suplanavusi kelionę iš Vilniaus į Madridą. Tačiau bilietai taip ir liko nepanaudoti, nes per aštuonias valandai jai nepavyko kirsti Lietuvos – Baltarusijos sienos prie Medininkų.
„Sieną kertu gana dažnai, tad iš patirties žinau, jog kartais tenka palaukti kelias valandas. Ir šįkart buvome nusiteikę praleisti kelias valandas – žinojome, kad per ilgąjį savaitgalį gali būti daugiau keliaujančių tautiečių, taigi išvažiavome iš namų gerokai anksčiau. Tačiau tikrai negalėjome numatyti, kad laukti teks 8 val.“, – DELFI sakė ji.
Moters teigimu, ilgą laiką į Lietuvos pusę nepravažiavo nė vienas automobilis, o Baltarusijos pasieniečiai stovinčių eilėje atsiprašinėjo, kad nepraleidžia Lietuvos pusė.
„Aišku, ir anksčiau pasitaikę laukti taip ilgai. Tačiau šįkart eilėms, mūsų akimis, nebuvo jokių objektyvių priežasčių. Tik atvažiavę pažiūrėjome į eilę ir pagal ankstesnes keliones „primetėme“, kad daugių daugiausia palaukti teks pora valandų. Galbūt ir praleido tuos planuotus penkiolika automobilių per valandą, bet eilė vis tiek nejudėjo“, – pasakojo N. Zelenkova.
Anot jos, jei kurioje nors sienos pusėje susidaro eilė, tai reiškia, kad normaliai nedirba arba baltarusių, arba lietuvių pareigūnai – tai jie esą daro akivaizdžiai ir specialiai.
„Visi atvejai su siena panašūs. Arba baltarusiai neleidžia kai kokie koncertai ar kiti dalykai sumažina greitį ir stengiasi nepraleisti per daug žmonių iš mūsų puikios šalies į jūsų puikią šalį, arba lietuviai ką nors sugalvoja“, – svarstė pašnekovė.
Lietuvai – prarasti pinigai
Ji stebėjosi, kodėl Lietuvos pasieniečiai, žinodami, kad savaitgalį gali būti didesnis keliautojų srautas iš Baltarusijos, budėti pasienyje neskyrė daugiau darbuotojų.
„Kas svarbiausia, daugelis tų baltarusių, stovėjusių eilėje, važiavo į Lietuvą leisti pinigų. Jei būtų greičiau praleisti, tai seniausiai sėdėtų kokioje kavinėje Vilniuje ar apsipirkinėtų „Maximoje“. Be to, tikrai nemažai yra skrendančių per Vilnių į kitus miestus. Taigi, galų gale Lietuvai – tai prarasti pinigai“, – stebėjosi moteris.
Anot jos, kartu su bendrakeleiviais matydami, jog į lėktuvą nespėja, dar planavo savaitgalį praleisti Vilniuje, tačiau neapsikentę nejudančios eilės pasienyje grįžo atgal į Minską.
Baltarusijos gyventojos žodžius apie karts nuo karto pasitaikančias pasienio eiles ir, iš pažiūros, lėtą pareigūnų darbą patvirtino vilnietė Renata, kuri taip pat reguliariai lankosi kaimyninėje valstybėje.
„Žinokite, ten neaišku, kokios eilių susidarymo priežastys. Toks įspūdis, kad stabdo lietuviai – pačiai tekę stovėt ir dvi, ir tris valandas, nepravažiuot pro sieną, nes jiems va taip atrodo. Tuo tarpu baltarusiai labai greitai praleidžia.
Gal lietuviai kažkokių instrukcijų laikosi, kad per valandą nustatytą kiekį praleist. Gal iš aukščiau instrukcijos, kad nepraleidinėt kaimynų. Bet labai liūdna, kad tiek laukti reikia. Ir prieš baltarusius gėda, kai sako, kad jų neįleido“, – svarstė moteris.
Kiti DELFI skaitytojai, dažnai patys važiuojantys į Baltarusiją, taip pat sulaukiantys iš ten svečių, irgi pasakojo, yra pastebėję, kad greitai pravažiavus kaimynų punktą, kur kas ilgiau tenka laukti jau Lietuvos pusėje.
Jie prisiminė konkretų atvejį, kai vienas žinomas baltarusis, prieš kurį laiką norėjo pasiskubinti ir parodė lietuviams turimą lėktuvo bilietą skrydžiui iš Vilniaus. Po to jų veiksmai esą tapo tik dar lėtesni, tarsi ko laukiant.
Kertantys sieną skundžiasi nepagrįstai?
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis tvirtino, kad eilė savaitgalį – dėl vykstančių į Kaziuko mugę ir švenčiančių ilgąjį Kovo 8 d. savaitgalį – buvo susidariusi Baltarusijos pusėje. Tačiau neigė, kad dėl to kalti Lietuvos pareigūnai.
Viršininkas paaiškino, kad neutralios zonos Medininkų pasienio kontrolės punkte (PKP) nėra. Lengvosios transporto priemonės, į patikrinimo zoną įleidžiamos grupėmis – baigiant tikrinti vieną grupę įleidžiama kita.
„Todėl atvykus į patikrinimo zoną gali susidaryti neteisingas įspūdis, kad eilių nėra, o esą keliautojai turi kažko laukti. Tokia transporto priemonių įleidimo tvarka taikoma siekiant užtikrinti viešąją tvarką visoje PKP teritorijoje“, – aiškino G. Mišutis.
Jo teigimu, asmenų praleidimui limitai nėra nustatyti – žmonės tikrinami „tiek laiko, kiek reikia priimti sprendimą dėl asmens praleidimo per valstybės sieną“. Tiesa, yra nustatytas projektinis pralaidumas, kuris Medininkuose viršijamas jau seniai. Pirmąjį kovo savaitgalį jis esą buvo viršytas 2 kartus.
Pasak VSAT atstovo, „susitarimą su Baltarusija dėl praleidimo limitų turi muitinė“. Tačiau Muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė – Šatkauskienė tai paneigė.
„Kiek lengvųjų automobilių ir keleivių praleisti per sieną – Lietuvos muitinė tikrai nėra nustačiusi tokių kvotų. Lietuvos muitinės pareigūnai atsakingi už asmenų gabenamų prekių kontrolę, o keleivių ir transporto priemonių dokumentų patikrą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai“, – DELFI komentavo ji.
Muitinės atstovė patvirtino, kad kovo 6 d. buvo labai išaugęs iš Baltarusijos į Lietuvą vykstančių lengvųjų automobilių ir autobusų srautas. Lietuvos muitininkai esą taip pat dirbo maksimaliu pajėgumu, Medininkų posto pareigūnams atlikti keleivių gabenamų daiktų kontrolę padėjo ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai.
Esą ir „VSAT ėmėsi papildomų priemonių, kad punktuose dirbtų daugiau pareigūnų nei įprastu režimu“. Tačiau kiek pareigūnų daugiau nei įprastai dirbo Medininkų punkte nei VSAT nei Muitinės departamento atstovai neatskleidė.
Beje, G. Mišutis atkreipė dėmesį, kad kertantieji sieną dažnai reiškia nepasitenkinimą. Tačiau jų skundai esą nepagrįsti – pernai iš 39 pasitvirtino tik 2.
„Jeigu keliaujantieji yra nepatenkinti pasieniečių darbu ar elgesiu, būtina atkreipti dėmesį, kad kiekvienas VSAT pareigūnas tarnyboje segi identifikacinį ženklą su jo numeriu. Taip galime išsiaiškinti pavardę ir pareigūno pareigas, jei reikia tyrimo“, – sakė jis ir apie netinkamą pasieniečių elgesį ragino pranešti anoniminiu telefonu (8 800) 10 112.
Praėjus kuriam laikui po to, kai G. Mišutis atsakė į DELFI klausimus, jis papildomai informavo, kad VSAT išsiaiškino papildomas aplinkybes:
„Tiesa tokia – tą dieną reisu į Madridą neišskrido 4 bilietus pirkę asmenys. Vienas jų į Lietuvą atvyko per Medininkų PKP, tačiau dar išvakarėse. Nespėjimo į lėktuvą dėl eilių versija jo atveju, švelniai sakant, netinka. Kiti trys bilietus turėję asmenys, mūsų duomenimis, į Lietuvą iš Baltarusijos net nevyko, sienos nėra kirtę, Medininkuose nebuvo“.
Viršininkas taip pat patikino, kad skambinęs Medininkuose dirbantiems kolegomis, kurie jam sakę, jog panašiose situacijose nekart buvo pagelbėta keliautojams ir toliau taip bus daroma, nes „žiūri lanksčiai ir žmoniškai“.
