Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi pretenzijų ir kitiems įmonės akcininkams. Tačiau šie tvirtina, kad jos nepagrįstos.
Įvardino skaičius
Teismas atmetė G. Marcinkevičiaus skundą, kuriuo jis ginčijo VMI veiksmus dėl nustatytos mokesčių nepriemokos. Paties teismo sprendimas apskųstas nebuvo, dėl to įsiteisėjo ir buvo paskelbtas viešai.
Sprendime verslininkas įvardinamas kaip vienas iš UAB „Vilniaus prekyba“ akcininkų. Anot teismo, pasirašydamas paskolų sutartis su šia įmone (taip pat ir su UAB „EVA grupė“) jis iš anksto numatė, kad gaudamas palūkanas galės išvengti mokėtinų mokesčių.
Pagal GPM įstatymą, 2008 m. pajamoms iš paskirstytojo pelno taikomas 15 proc. mokesčio tarifas, o kitoms pajamoms – 24 proc. mokesčio tarifas. Siekdamas jų nemokėti, pinigus – per kelis metus daugiau kaip 440 tūkst. Lt (127 tūkst. Eur) – iš įmonės G. Marcinkevičius, esą, gavo kaip palūkanas.
„Valdydamas ypač pelningos įmonės akcijas, kuri turėjo sukaupusi ypač didelį nepaskirstytą pelną, jis buvo suinteresuotas gauti pinigines lėšas palūkanų forma, kurios GPM neapmokestinamos. Įvertinus tai, kad pagal formaliai sudarytą paskolos sutartį, pareiškėjui buvo išmokėtos ne palūkanos, o kitos pajamos, nuo jų pagrįstai turi būti apskaičiuotas ir į biudžetą sumokėtas GPM“, – rašoma sprendime.
Jame taip pat nurodyta, kad 2007 m. pabaigoje „Vilniaus prekybos“ nepaskirstytas pelnas buvo 5,259 mlrd. Lt (daugiau nei 1,5 mlrd. Eur). Tai yra gerokai daugiau pinigų nei per visus 2007 m. gavo visų Lietuvos miestų savivaldybės (3 mlrd. Lt). Beje, į Lietuvos valstybės biudžetą tais metais iš viso buvo surinkta 15,6 mlrd. Lt mokesčių.
Pinigus gavo to nežinodamas?
Verslininkas pripažino, kad nesumokėta mokesčių suma kartu su baudomis ir delspinigiais yra 40 tūkst. eurų.
„Kadangi aš turiu mokesčių permoką, mokėti daug nereikės. Laukiu tik suderinimo dėl delspinigių dydžio“, – aiškino jis ir leido suprasti, kad skolą valstybei sumokės.
Ar panašiai išvengiant mokesčių lėšos buvo mokamos kitiems „Vilniaus prekybos“ akcininkams, G. Marcinkevičius nekomentavo. Anot verslininko, jo ir kitų akcininkų turtinius interesus, apskaitą, atstovavimą tuo metu valdė tam įkurta finansų maklerio įmonė, vykdžiusi šias ir kitas schemas be jo žinios.
„Dėl paskolų iš akcininkų. Jeigu bendrovei reikalingi pinigai, o kiti šaltiniai jų neskolina, tai pasiskolinti iš akcininkų ar kitų susijusiu asmenų nėra nieko blogo. Tik turi būti laikomasi realių rinkos sąlygų ir negalima tuo piktnaudžiauti“, – tokią verslo praktiką įvertino G. Marcinkevičius.
Kaip DELFI informavo VMI, G. Marcinkevičiui nurodyta sumokėti į biudžetą 43,7 tūkst. GPM, privalomojo sveikatos draudimo įmokų, delspinigių ir baudų. Pagal įstatymus tai privalu padaryti per 20 dienų po to, kai bus įteiktas teismo sprendimas.
VMI komunikacijos vadovo Dariaus Butos teigimu, inspekcija turi duomenų, kad kiti „Vilniaus prekybos“ akcininkai galimai vykdė panašius sandorius ir taip pat nesumokėjo dalies mokesčių.
Pasak D. Butos, šiuo metu iš viso yra 20 gyventojų, su kuriais VMI turi mokestinių ginčų, dėl to kad jie buvo suteikę bendrovėms paskolas ir gaudami palūkanas galimai nesumokėjo mokesčių.
Registrų centro duomenimis, 2007 m. „Vilniaus prekybos“ akcininkais buvo 10 asmenų (jie žinomi kaip „VP dešimtukas“). Vėliau ši bendrovė buvo pervadinta ir dabar veikia kaip UAB „Leksita“, turinti keturis darbuotojus. Tuo tarpu šiandieninė „Vilniaus prekyba“ (19 darbuotojų), valdanti UAB „Maxima grupė“, anksčiau vadinosi „Vilniaus prekybos“ mažmena.
Neigia VMI turint įrodymų
Didžiausio tuometinės „Vilniaus prekybos“ akcininko Nerijaus Numavičiaus advokatė dr. Olga Petroševičienė informavo, kad jos atstovaujamas verslininkas byloje, kurios sprendimas paskelbtas, nedalyvavo, todėl jai būtų sudėtinga ir nekorektiška komentuoti paskelbtą sprendimą.
„Galime patvirtinti, kad N. Numavičių, kaip fizinį asmenį, VMI yra tikrinusi. Tam tikrais klausimais VMI ir jo nuomonės išsiskyrė, tačiau nė vienai šaliai nepavykus įrodyti savo pozicijos, pasinaudota teisės aktuose numatyta galimybe sudaryti susitarimą. Iš praktikos mums žinoma, kad VMI tokius susitarimus sudaro tik tais atvejais, kai VMI trūksta įrodymų savo pozicijai pagrįsti.
Nesinori spekuliuoti, tačiau, galbūt, kiti akcininkai pasirinko skųsti VMI patikrinimą teisme, o ne sudaryti susitarimą, nes pristigo objektyvių įrodymų bei argumentų, kokių turėjo p. Numavičius“, – komentavo teisininkė.
Neoficialiomis žiniomis, VMI sutiko susitarti, nes negalėjo atsakyti į verslininkų argumentus, kad palūkanos akcininkams buvo pradėtos mokėti tik tada, kai toks reikalavimas buvo numatytas įstatyme. Be to, jei paskolomis iš karto siekta naudos, kodėl palūkanos pradėtos mokėti tik praėjus keleriems metams nuo sandorių sudarymo.
Į prašymą pakomentuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jame minimą praktiką akcininkams mokėti palūkanas už paskolas dabartinės „Vilniaus prekybos“ korporatyvinių reikalų vadovas Arvydas Žilinskas atsakė taip:
Anot vadovo, jo atstovaujama bendrovė ne kartą akcentavusi, kad grupės įmonės visada laiku ir teisingai apskaičiuoja ir sumoka mokesčius į Lietuvos biudžetą, visuomet bendradarbiauja su VMI ir kitomis institucijomis ir teikia išsamią informaciją apie savo veiklą.
„Vilniaus prekyba“ nėra gavusi ar suteikusi jokių paskolų fiziniams asmenims. Taip pat patiksliname, kad G. Marcinkevičius nėra tiesioginis „Vilniaus prekybos“ akcininkas“, – rašė A. Žilinskas.
Jis taip pat paaiškino, kad pelno skirstymas yra išimtinė akcininkų teisė: „Todėl sprendimus, paskirstyti ar nepaskirstyti pelną pirmiausiai lemia akcininkų turima vizija, susijusi su pinigų poreikiu verslo vystymui ateityje. Kitas svarbus faktorius yra tai, kad nepaskirstyto pelno suma nėra tolygi sąskaitoje esančiam sumos likučiui“.
