Naujoms darbo vietoms sukurti bei verslui plėtoti per Vietinių užimtumo iniciatyvų programą Lietuvos darbo birža šįmet numačiusi išdalyti beveik 5 mln. Eur.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytą sąrašą į šias lėšas šįmet galėjo pretenduoti ir Panevėžio rajone veikiančios įmonės. Šio krašto verslininkai piktinasi, kad valstybės norima įduoti meškerė jų nepasiekia ir dėl to kaltina esą skersai kelio stojančią vietinę Darbo biržą.

Aplinkos tvarkymo, apželdinimo paslaugas teikiančios bendrovės „Jūsų kiemas“ direktorius Arnoldas Kleiba jau trečius metus bando pasinaudoti Lietuvos darbo biržos suteikiama proga gavus iki 15 tūkst. Eur paramą sukurti bent keletą naujų darbo vietų.

Prieš šešetą metų vien savo lėšomis įmonę įkūrusiam ir milijoninę metinę apyvartą pasiekusiam 28-erių verslininkui kol kas valstybės pinigais mažinti bedarbių skaičių nesiseka. „Jūsų kiemas“ paraiškos kasmet atmetamos.

Trys nesėkmės iš eilės

Foto: U.Mikaliūno nuotr.

Prieš trejus metus „Jūsų kiemas“ paraiška įveikė pirmąjį etapą – ji tiko Panevėžio darbo biržai, tačiau buvo atmesta finansavimą skirstančios Lietuvos darbo biržos.

Antrus metus projektą kaip neatitinkantį programos reikalavimų atmetė ir panevėžiečiai. Tąkart užkliuvo, kad „Jūsų kiemas“, prašęs lėšų šešioms darbo vietoms sukurti, vienai iš jų ketino už gautąją paramą pirkti mini volą. Šį darbo įrankį Panevėžio darbo birža įvertino kaip sezoninę prekę.

„Traktavo, kad mikrovolu bus dirbama tik šiltuoju sezonu, todėl darbo vieta esą bus tik sezoninė. Ir dėl to atmetė visą projektą. Nors mes, įsigiję mini volą, būtume sukūrę nuolatinę darbo vietą mažiausiai trejiems metams. Darbuotojas ne su vienu tuo mikrovolu gali dirbti“, – paraišką atmetusiųjų argumentai stebina A. Kleibą.

Porą metų nesėkmingai savo jėgomis bandžiusi prisibelsti į Darbo biržą, trečiuosius įmonė pasamdė specialistus projektui parengti.

Šį kartą „Jūsų kiemas“ tikėjosi gavęs paramą darbu aprūpinti kaimo žmones. Panevėžio rajone septynioms darbo vietoms – keturių vairuotojų ir trijų krautuvo vairuotojų – įsteigti įmonė planavo įsigyti krovininį automobilį, savivartį, sunkvežimį, automobilinį kraną, automobilvežį, mini bei savaeigį krautuvus. Pastarąsias dvi darbo priemones Panevėžio darbo birža vėl įvertino kaip netinkamas finansuoti. Esą krautuvų vairuotojų atliekamos funkcijos siejamos su žemės darbais, kurie priskirti sezoniniams, todėl subsidija šios darbo vietoms steigti neskiriama. Taip „Jūsų kiemas“ paraiška vėl buvo atmesta.

„Su tokiais atmetimo argumentais mes kategoriškai nesutinkame. Per šešerius metus įmonė išplėtė veiklos sritis, užsiimame ne tik aplinkos tvarkymu, bet ir bendraisiais statybiniais darbais. Ištisus metus įmonėje dirba 40 žmonių, seniai nebėra pas mus to sezoniškumo. Norime dar sukurti darbo vietų, o Darbo birža lyg užsikirsdama traktuoja tą patį, kad planuojamos įsigyti transporto priemonės yra sezoninės“, – piktinasi A. Kleiba.

Užburtas Panevėžys

Verslininkas įtaria, kad jei įmonė teiktų paraišką ne Panevėžio darbo biržai, rezultatas galėtų būti kitoks. Tokią nuomonę jis susidarė matydamas, kad Vilniuje registruota draugo įmonė, kurioje tėra vienas darbuotojas, o metinė apyvarta nulinė, pernai pagal Darbo biržos vietinių užimtumo iniciatyvų programą gavo paramą 6-ioms darbo vietoms sukurti.

„Jūsų kiemo“ metinė apyvarta, pasak A. Kleibos, siekia apie milijoną eurų, įmonė skolų neturi, vien iš savo finansinių resursų vykdo plėtrą.

„Pikčiausia, kad dirbame, stengiamės, o valstybės paramos negalime gauti. Mūsų samdytas specialistas ankstesniais metais yra rašęs tokius projektus kitoms įmonėms ir jie buvo patvirtinti. Tos įmonės paraiškas teikė ne Panevėžio darbo biržai. Projekto rengėjas sako, kad jei būtume registruoti Vilniuje ir paraišką ten teiktume, būtų viskas gerai. O Panevėžys tarsi užburtas“, – keistų sutapimų seką įžvelgia verslininkas.

Anot jo, Panevėžio darbo biržos kriterijų nesuvokia ir daugiau verslininkų. Kai kurie jų nebemato prasmės vargti rašant projektus, nes maža vilties, kad jie bus finansuojami.

Aukso puodas nepasiekiamas

Visoje šalyje naujoms darbo vietoms sukurti per Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) programą šįmet planuojama panaudoti 4,7 mln. Eur. Iš jų Panevėžio darbo biržos kuruojamai apskričiai numatyta 552 tūkst. Eur sukurti 44-ioms darbo vietoms.

Panevėžio miestas į tokią paramą negavo teisės pretenduoti. Aukštaitijos sostinėje darbo neturi 8,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų ir tai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, nėra tiek daug, kad valstybė pagal VUI programą verslininkams skirtų pinigų naujoms darbo vietoms steigti.

Tačiau Panevėžio rajone darbo vietas planuojantiems steigti verslininkams numatyta išdalyti 240 tūkst. Eur. Už tiek čia numatyta darbu aprūpinti 20 žmonių.

Paraiškų tinkamumą finansuoti įvertina teritorinė Darbo birža ir atrinktąsias perduoda Lietuvos darbo biržai. Galutinį finansuojamų projektų sąrašą tvirtina Trišalė taryba.

Nors šioji projektus svarstys tik kovo pabaigoje, o atrankos rezultatai skelbiami balandžio pirmąją dekadą, jau dabar aišku, kad Panevėžio krašto verslininkams išsemti aukso puodo nepavyks.

Pasinaudos mažiau nei pusė

Panevėžio teritorinė darbo birža iš 14-os gautųjų paraiškų toliau vertinti Lietuvos darbo biržai perdavė mažiau nei pusę – šešias. Jeigu Vilniuje būtų nuspręsta visas jas patenkinti, Panevėžio apskrityje vietoj planuotų 44-ių darbo vietų būtų įsteigta tik 21-a. Tai yra tiek, kiek buvo numatyta vien rajonui. Panevėžio teritorinės darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas tokią apgailėtiną situaciją aiškina pačių vietos verslininkų pasyvumu.

„Mes suinteresuoti steigti naujų darbo vietų ir padėti verslui, todėl labai apgailestaujame, kad sulaukėme per mažo verslininkų susidomėjimo šia programa ir nebus panaudotos visos planuotos panaudoti valstybės pagalbos lėšos“, – teigia V. Trofimovas.

Viktoras Trofimovas
Foto: „Sekundė“

Anot jo, regionuose paraiškas vertina ir atrenka ne vienas asmuo, o komisijos, sudarytos iš vienodo skaičiaus darbuotojų, savivaldybių ir darbo biržų atstovų. Apskrities savivaldybėse komisijų atrinktas paraiškas, anot V. Trofimovo, jis tik persiunčiantis aukščiau – į Lietuvos darbo biržą.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius teigia nusiskundimų iš verslininkų dėl Darbo biržos politikos negirdėjęs, tačiau neabejoja, kad didžiausias stabdys panaudoti valstybės paramą – perdėtas biurokratizmas.

Netgi ne vienas stambus verslininkas, anot V. Matkevičiaus, prasitaria nebeteiksiantys projektų Europos Sąjungos paramai gauti, nes pasekmės gali būti ganėtinai skaudžios. Paramos gavėjui tenka atsakyti netgi jei finansiniai rodikliai krenta ne dėl nuo jo nepriklausančių faktorių, pavyzdžiui, geopolitinių įvykių.

Visvaldas Matkevičius.
Foto: "Panevezio balsas"

„Dėl biurokratinių dalykų ir kyla vadinamasis verslininko vangumas, kai sugaišęs daugybę laiko ir negavęs laukto rezultato, spjauna į tokią tvarką ir už savo pinigus perka, kas reikalinga verslo plėtrai“, – mano V. Matkevičius.

Pernai pagal vietinių užimtumo iniciatyvų programą Lietuvoje buvo finansuoti 96 projektai – įsteigta 390 darbo vietų.

Panevėžio apskrities verslininkai 2015-aisiais pagal šią programą gavo finansavimą 26-ioms darbo vietoms sukurti, tačiau iš jų nė vienos Panevėžio mieste ir rajone.

Tuo metu Šiaulių apskrityje įsteigtos 42-i, Utenos apskrityje – 44-ios, o Alytaus apskrityje 49-ios darbo vietos.