Kaip teigia Lietuvos bankas, per pastaruosius metus trigubai išaugo skaičius asmenų, kurie esą neturi sąskaitos kredito įstaigose. Tačiau komerciniai bankai tikina, kad indėlininkų elgesys faktiškai nepakito.
Pristatydamas praėjusių metų veiklos rezultatus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius trejus metus gerokai pasikeitė gyventojų požiūris į sąskaitos turėjimą banke.
Dėl jų nustatytų įkainių jis siūlė įvesti būtiniausių banko paslaugų krepšelį.
Kaip rodo banko publikuojamos apklausos rezultatai, gyventojai nurodė tokias sąskaitos neturėjimo priežastis: nėra poreikio (60 proc. apklaustųjų, neturinčių sąskaitos), tai, kad sąskaitą turi kitas šeimos narys (22 proc.), nepasitikėjimą bankais (10 proc.) ir baimę dėl saugumo (10 proc.).
Neseniai DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad apie du trečdalius šalies gyventojų nesutinka, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrintų duomenis apie jų sąskaitų likučius ir apyvartas.
Nemažai portalo skaitytojų komentavo, kad dėl būsimų tikrinimų, bankų nustatytų paslaugų įkainių ir nulinių palūkanų už indėlius, jie uždarys sąskaitas. Vis dėlto paklausti, ar pastebėjo indėlininkų elgsenos pokyčių, komercinių bankų atstovai atsako neigiamai.
„Jokių pokyčių „Swedbank“ indėlininkų elgsenoje nefiksuojame. 2015 m. bendra indėlių suma, palyginti su 2014 m., padidėjo 8 proc. ‒ privačių klientų indėliai augo 9 proc., o verslo klientų indėlių augimas siekė 3 proc.“, ‒ informavo banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius, pridūręs, kad ir dėl sąskaitų kiekio jokių pokyčių nematyti.
Jo teigimu, 2015 m. pabaigoje „Swedbank“ Lietuvoje indėlių portfelį sudarė 5,3 mlrd. eurų.
Tuo tarpu SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius pranešė, kad šio banko bendras indėlių portfelis 2015 m. pabaigoje buvo 4,8 mlrd. eurų ir, palyginti su 2014 metų pabaiga, išaugo 7 proc.
„Šiuo metu, kai už indėlius palūkanos yra ypatingai žemos arba nulinės, pastebime, kad pinigų, laikomų terminuotųjų indėlių sąskaitose, mažėja, o einamosiose banko sąskaitose – didėja. Pasibaigus terminuotojo indėlio galiojimui klientai neskuba sudaryti naujos sutarties, tačiau ir indėlio neatsiima, neieško alternatyvių finansinių investavimo priemonių – tiesiog lėšas laiko einamosiose sąskaitose.
Nepastebime, kad mūsų klientai domėtųsi klausimais dėl VMI planų tikrinti sąskaitų likučius ir jų apyvartą, taip pat dar nesidomi neigiamomis palūkanomis indelių kontekste“, – aiškino L. Januševičius.
DNB banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta komentavo, kad jo atstovaujamo banko indėlininkų skaičius ir sumos nuosekliai auga, vasarį, palyginti su sausiu, indėlių skaičius padidėjo maždaug dešimtadaliu.
„Indėlininkų elgsenoje pokyčių nepastebėjome, tiesiog sulaukiame daugiau klausimų apie palūkanas. Dėl VMI ketinimų tikrinti sąskaitų likučius taip pat esame sulaukę vos kelių klausimų“, ‒ tikino jis.
Lietuvos bankas neturi informacijos, kiek sąskaitų iš viso turi šalies gyventojai. Tačiau jo duomenimis, duomenimis, 2014 m. pabaigoje šalies kredito įstaigose buvo atidaryta 8,9 mln. pervedamųjų indėlių sąskaitų (t.y. sąskaitos, kurių lėšas galima be apribojimų naudoti mokėjimams). 2015 m. šis rodiklis sumažėjo iki 7,3 mln.
