Bendra baudų suma – 9 522 Eur, teigiama banko išplatintame pranešime. Pažeidimai paaiškėjo vykdant vartojimo kredito davėjų priežiūrą arba išnagrinėjus gautus klientų skundus.
Patikrinus vienos greitųjų kreditų bendrovės 50 vartojimo kredito sutarčių ir 8 sutartis pagal gautus skundus, nustatyta, kad įmonė netinkamai vertino vartojimo kredito gavėjų mokumą.
Ji šiam vertinimui naudojo tik klientų pateiktus duomenis apie jų gaunamas pajamas ir finansinius įsipareigojimus, nors informaciją iš duomenų bazių dažniausiai surinkdavo.
Tvarių pajamų neturėjo 32 iš 50 (64 proc.) vartojimo kredito gavėjų. Bendrovė neteisingai skaičiavo vartojimo kredito gavėjų įsipareigojimų ir tvarių pajamų santykį, todėl jis viršijo teisės aktuose įtvirtintą 40 proc. ribą ir kai kuriais atvejais siekė 108 proc.
Analogiški pažeidimai nustatyti tiriant gautus skundus. Pavyzdžiui, bendrovė asmeniui, nurodžiusiam, kad jis uždirba 2 400 Eur per mėnesį ir neturi finansinių įsipareigojimų, suteikė 500 Eur kreditą, nors pagal duomenų bazes asmuo jau keletą mėnesių neturėjo pajamų, o jo įsipareigojimai per mėnesį siekė 409 Eur. Šiai įmonei skirtos dvi baudos.
Patikrinus kitos greitųjų kreditų bedrovės 50 vartojimo kredito sutarčių ir 2 sutartis pagal gautus skundus, nustatyta, kad įmonė informaciją apie klientų pajamas duomenų bazėse tikrino, tačiau kai kuriais atvejais tai atliko ne prieš sudarydama vartojimo kredito sutartį, o vėliau. Be to, įmonė nerinko informacijos iš išorinių duomenų bazių apie klientų turimus įsipareigojimus kitoms finansų įstaigoms, o mokumui vertinti naudojo tik asmenų pateiktus duomenis. Šiai įmonei taip pat skirtos dvi baudos.
Trečioji greitųjų kreditų bendrovė netinkamai vertino klientų mokumą. Patikrinus 50 vartojimo kredito sutarčių, paaiškėjo, kad 18 proc. atvejų ji nerinko klientų sutuoktinių pajamas patvirtinančių dokumentų arba kitų įrodymų, o naudojo paraiškose nurodytus duomenis.
Be to, kas dešimtu atveju, vertindama klientų įsipareigojimus finansų įstaigoms, rėmėsi mažesniu dydžiu, nurodytu duomenų bazėse, nors klientai buvo nurodę didesnius įsipareigojimų dydžius. Taip pat 18 proc. atvejų įmonė nesilaikė vadinamosios 40 proc. taisyklės, pagal kurią vidutinės vartojimo kredito gavėjo įmokos dydis pagal visus turimus asmens įsipareigojimus finansų įstaigoms turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.
Viena iš trijų bendrovių jau pateikė įrodymus, kad visi trūkumai ištaisyti atsižvelgiant į Lietuvos banko reikalavimus. Kita bendrovė tai pažadėjo padaryti artimiausiu metu.
Išsamesnę informaciją ir įmonių pavadinimus, jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, Lietuvos bankas, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymu, skelbs praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo.
Lietuvos bankas 2012 m. perėmė vartojimo kredito rinkos priežiūrą ir iki šiol išnagrinėjo 67 Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų atvejus pagal gautus pareiškėjų skundus arba savo iniciatyva. Iš jų 60 atvejų (90 proc.) skirtos poveikio priemonės. Vartojimo kredito davėjams skirtos 34 baudos, jų suma viršija 223 tūkst. Eur.
UAB „4finance“ atsiėmė skundus dėl Lietuvos banko skirtų baudų ir jas sumokėjo.
UAB „4finance“, anksčiau valdžiusi prekių ženklus „SMSCredit“ ir „Vivus“, atsisakė keturių skundų, kuriais siekė ginčyti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimus. Teismams patenkinus įmonės prašymus nutraukti bylinėjimąsi su Lietuvos banku, įmonė sumokėjo už neatsakingą skolinimą jai skirtas baudas. Bendra jų suma – 81 092,4 Eur.
