„Operacijos“ pradžia
Žygis iš Vilniaus, kaip rimtai karinei operacijai ir pridera, prasidėjo tamsiais paryčiais – kol dar priešas snūduriavo. Viskas klostėsi puikiai: jokių spūsčių, eismas neintensyvus, tad net kritulių kokteilis (nuostabus naujas orų pranešėjų terminas) netrikdė.
Jau išaušus atsidūrėme prie Marijampolės. Įsukus į „Via Balticą“ suintensyvėjęs eismas signalizavo, kad nesame vieninteliai, Vasario 16-ąją išsirengę į Suvalkus vaduoti jų nuo kur kas pigesnių maisto produktų.
Pirma stotelė vos įvažiavus į Suvalkus – „Kaufland“ prekybos centras. Automobilių aikštelėje vietos dar yra. Bet dauguma automobilių – su lietuviškais numeriais. Parduotuvėje jau susidariusios eilės, ypač prie mėsos. Akcinės kiaulienos po 9,99 zloto (2,3 euro) neliko prieš pat nosį.
Iš kur sužinojau apie ją? Pamačiau kitų lietuvių vežimėliuose, ir tikrai ne po vieną. Be to, žygio išvakarėse, kaip ir dera prieš karinę operaciją, atlikau žvalgybą. Įvedę „Google“ frazę „ar verta apsipirkti Lenkijoje“, gausite daug nuorodų į diskusijas, o svarbiausia – patarimų, kur ir ką pirkti. Svetainė suvalkai.lt siūlo ir visų pagrindinių parduotuvių, prekybos centrų svetainių nuorodas, kuriose net ir nieko nesuprasdami lenkiškai galite rasti akcijų kainininkų.
Jei jau kalbame apie žvalgybą, tą patį vakarą susidariau (gerai, meluoju – žmona sudarė) reikiamų prekių sąrašą (smulkiu šriftu surašytas A4 formato lapas), patikrinom produktų kainas per lietuvišką „Barborą“ ir išsivertėm iš eurų į zlotus. Ryte sąrašą kartu su pasu (kad nepagalvotų pasienyje, jog esu pabėgėlis iš Sirijos) įsidėjau į kišenę prie širdies.
Vežimėliai – deficitas
Sugrįžkime į Suvalkų „Kauflandą“: žmonių daug, net labai daug. Šurmulys, lietuvių perkrauti krepšeliai verčia panikuoti. Juolab kad kainos zlotais tokios, jog lygini jas su kainomis prekių sąraše, galiausiai netikėdamas, kad atsidūrei totaliame „Maximos“ akcijų rojuje, dar kartą perskaičiuoji mobiliojo telefono skaičiuotuvu, ir vis dar netikėdamas, kad čia pigiau nei Lietuvoje 20 proc., o kai kuriais atvejais – ir 50 proc., krauni prekes į vežimėlį.
Atsikvepiame ir skubame prie kasų – gal lietuvių banga atslūgs, o lenkų prekybininkai papildys lentynas ir mes sugrįšime ramiai apsipirkti vėliau. Tenka laukti apie 10 min., o kasininkės suvokia, kad šiandien ne jų diena, mat Lietuvoje – kažkokia šventė. Bet jos vis dar mandagiai sveikinasi, nurodo, kaip atsiskaityti kortele, ir padėkoja už pirkinius.
Išeiname iš „Kaufland“ parduotuvės – laisvų vežimėlių jau nebėra. Vėliau supratau, kad tai – vienintelis deficitas Suvalkuose. Tik išsukus iš bet kurios parduotuvės pripuola lietuviai, klausdami, ar vežimėlis nerezervuotas, palydi prie mašinos, laukia, kol susikrausi daiktus, ir čia pat griebia vežimėlį.
Skubame į už kelių sankryžų esantį Suvalkų „Lidl“ prekybos centrą. Automobilių aikštelėje – beveik visi automobiliai su lietuviškais numeriais.
Spėjame paimti paskutinius laisvus vežimėlius. Viduje – spūstis. Spūstys visur – prie arbatos, aliejaus, sūrio, mėsos. Visur skamba lietuvių kalba. Kai kurie prekes dedasi vis pažiūrėdami į popieriaus lapelį. Kaip ir aš. Kiti mobiliaisiais telefonais perskaičiuoja zlotus į eurus, po to dar į litus. Ir stebisi, kad viskas taip pigu. Kai kurios poros dėl pirkinių jau spėjo susipykti.
Litvinų įkaitai
Šurmulys, įtampa, stresas. Bet labiausiai gaila Suvalkų gyventojų, Vasario 16-ąją drįsusių užsukti į prie namų esančią parduotuvę kelių smulkmenų nusipirkti: milžiniškos eilės, ir jokių „przepraszam pani“. Lenkai tikrai galėjo pagalvoti, kad Lietuva jau užgrobė Suvalkus.
Jei ir nepagalvojo, tai tikrai nepagailėjo „gerų“ žodžių litvinams. Lenkijoje buvo eilinis antradienis, o mažuosiuose Suvalkuose – „super“, „hyper“, „aiper“ akcija „Jamam“ su visomis pasekmėmis: spūstimis ne tik parduotuvėse, bet ir gatvėse, „grybaujančiais“ vairuotojais ir paklaikusiais pirkėjais.
Manojo „Suvalkų antpuolio“ kolega stebėjo vieną lenkų porą, kuri iš pradžių bandė apsipirkti „Lidl“ parduotuvėje, bet supratusi, kad ne jų jėgoms prasiveržti pro perkrautų vežimėlių jūrą ir po to mažiausiai pusvalandį stovėti eilėje prie kasų, grįžo atgal į automobilį ir emocingai mosikavo rankomis, rodydami į lietuvių automobilius. Netrukus mes susitikome prie „Kauflando“, bet ten lenkai jau nė nedrįso įeiti.
Aš drįsau, bet viltys, kad lietuvių banga bus atslūgusi, dužo į šipulius. Lietuvių beprotiškai daug. Eilės – visur, prie kasų tenka laukti daugiau nei pusvalandį. Vėlgi – girdėti tik lietuvių kalba, na, dar kartais kas nors sušneka rusiškai. Tai buvo paskutinė mūsų stotelė Suvalkuose – į lietuvių dievinamą pieno ir mėsos bazę „Piko“ važiuoti nebesiryžome.
Tiesa, prieš tai dar apsilankėme parduotuvėje „Biedronka“ – ji nedidelė ir pasirinkimas joje daug mažesnis nei kitose, bet ten irgi tas pats lietuvių antplūdis. Bent jau buvo kuo kvėpuoti, eilėje laukti – tik 15 minučių.
Laisvės diena Suvalkų parduotuvėse šokiravo ne tik mane, bet ir mano bendražygį. Jis iki tol kartą per porą mėnesių vykdavo vaduoti Suvalkų krautuves nuo prekių, bet tokio vaizdo dar nebuvo matęs.
Pakeliui į Lietuvą dar užsukome į netoli sienos esančią mėsinę. Iš pradžių net nustebome – prie jos nebuvo nė vieno automobilio su lietuviškais numeriais, o pardavėjos nuobodžiavo.
Gal lietuviai nežino šio taško?
Kur tau, jau po kelių minučių dauguma automobilių, stovinčių mėsinės kieme, buvo su lietuviškais registracijos numeriais. Į mašinas, kurios privažiuoja prie pat mėsinės durų, kraunama ne po kilogramą ar du, o po pusę, dvi ar daugiau išmėsinėtų kiaulių.
Mano žygio rezultatai: 200 eurų, paliktų Suvalkuose (kai kurių prekių sąrašą ir kainų palyginimą rasite lentelėje); 15 eurų – už dyzeliną (kelionės išlaidos padalytos į dvi dalis). Kadangi mano žygis į Lenkiją buvo pirmas, tai ir prekių krepšelis toli gražu neprilygo tautiečių, atvykusių mikroautobusais, išlaidoms.
„Jums savo akimis reikėtų pamatyti, kad suprastumėte tą masę lietuvių. Vaizdžiai kalbant, šeštadienį Suvalkuose buvo gal 20–30 tūkst. lietuvių, Vasario 16-ąją jų buvo apie 20 tūkstančių“, – jau vėliau telefonu pasakojo vienas apsipirkti į Lenkiją vežantis asmuo.
Pigiausia parduotuvė Europoje
Prekių vežimas iš Lenkijos davė pradžią legendiniams Gariūnams Sovietų Sąjungos griūties išvakarėse ir pirmaisiais nepriklausomybės metais. O iš kur kitur, jei ne iš Lenkijos, Lietuvą pasiekdavo tokie mano kartos skanėstai, kaip kramtomoji guma „Donald“ ar „Love is..“
2009-aisiais, krizės įkarštyje ir Lenkijai devalvavus zlotą, kilo nauja vykimo apsipirkti į Lenkiją banga. Tuomet autobusai vos ne kasdien iš Vilniaus veždavo pirkėjus į Lenkiją.
Lenkija išlieka viena pigiausių „parduotuvių“ Europoje. Pasak Eurostato, iš 37 Europos valstybių Lenkiją pagal maisto ir nealkoholinių gėrimų pigumą jau kelerius metus lenkia tik Makedonija. Lietuva pagal šių prekių kainų lygio indeksą nuo kaimynės pakilusi 15 punktų. Alkoholio ir tabako, batų ir drabužių kainų skirtumas nėra toks didelis.
Sausį prekybos tinklas „Maxima“ atliko pakartotinį nepriklausomą populiariausių prekių kainų palyginimą 14-oje skirtingų Europos šalių. Lietuva tarp pigiausių Europos šalių užima trečią vietą, bet už Lietuvą pigiau yra Lenkijoje.
Mūsų kaimynė maisto produktų pigumu jau aplenkė ir Bulgariją.
241 dažniausiai gyventojų vartojamos prekės krepšelis Lietuvoje kainuoja 136 eurus, Lenkijoje – 119 eurų (plačiau – grafike „Europos valstybių prekių krepšelių kainų palyginimas, vertinant 241 prekę“).
„Yra trys kainų skirtumų priežastys: PVM lengvata kai kuriems maisto produktams, pigus zlotas ir masto ekonomija“, – vardija banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis pats Lenkijoje sako neapsipirkinėjantis: „Turiu per mažai laisvalaikio ir per daug alternatyvų, kad savaitgalius skirčiau ilgoms ir nuobodžioms kelionėms į Lenkijos prekybos tinklus.“
Masto ekonomija – tai gaminio vieneto savikainos mažėjimas, atsirandantis didinant produkcijos kiekį, ilgo laiko gamybos sąnaudų sumažėjimas išaugus gamybos mastui.
Paprastai tariant, Lenkija – didelė rinka (38,5 mln. gyventojų), todėl ir kainos mažesnės, ir pasirinkimas didesnis.
Antra priežastis – zlotas. Lenkijos zlotas lygus 0,23 euro (0,77 lito), o iki devalvacijos lito ir zloto santykis buvo apylygis.
Trečia priežastis – PVM lengvatos. Standartinis PVM Lenkijoje yra net didesnis nei Lietuvoje – 23 proc. (Lietuvoje – 21 proc.). Tačiau lengvatinis 5 proc. PVM taikomas neperdirbtai mėsai ir knygoms, 8 proc. – daugeliui maisto produktų, turizmo paslaugoms, sveikatos prekėms, transporto paslaugoms, komunalinėms paslaugoms, trąšoms.
Kova dėl PVM lengvatų
Būtent į PVM lengvatas taikosi ir Lietuvos politikai, kuriuos labai smarkiai palaiko vietos pieno, mėsos ir kiti su lenkais konkuruoti sunkiai sugebantys gamintojai. Apie PVM lengvatą mėsai ir kitoms maisto prekėms prabilta dar 2009-aisiais kilus apsipirkimo Lenkijoje bangai. Bet Seimo dauguma tam nepritarė.
2013 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad tokiomis lengvatomis suinteresuotas vienas iš valdančiosios koalicijos partnerių (tuomečio Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho šeima valdė mėsos perdirbimo įmonę „Krekenavos agrofirma“). Pernai šią idėją bandė stumti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.
Vasario pradžioje (V. Uspaskichas jau buvo oficialiai pasitraukęs iš partijos veiklos) Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys įregistravo pataisas, kuriomis siūloma būtiniausiems maisto produktams taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.
Pasak šio siūlymo, lengvatinis 5 proc. PVM tarifas nuo 2017-ųjų sausio 1-osios būtų taikomas 12 maisto produktų: duonai, makaronams, kruopoms, pienui, kefyrui, sviestui, šviežiai mėsai, šviežiai žuviai, aliejui, miltams, daržovėms ir vaisiams bei cukrui. Seimo narys neslėpė, kad viena pagrindinių pataisos priežasčių – atšaldyti lietuvių norą pirkti Lenkijoje.
„Šiuo metu lengvatinis PVM tarifas maisto produktams nėra taikomas, o didžioji dalis žmonių pajamų išleidžiama maistui. Dėl didelių kainų ir nedidelių atlyginimų vis daugiau Lietuvos gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją, dėl to kenčia valstybės biudžetas. Privalome į tai reaguoti ir imtis veiksmų, todėl siūlome sumažinti būtiniausių maisto produktų PVM tarifą nuo 21 iki 5 proc.“, – argumentavo K. Daukšys ir pridūrė, kad taip didės vartojimas ir augs šalies ekonomika.
Į lengvatinio PVM maistui šalininkų gretas įsitraukė ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Jos vadovas Jonas Milius pateikia dar vieną rimtą argumentą – kontrabandą: „Praktiškai kiekvieną dieną pagauname kontrabandinę mėsą iš Lenkijos. Per pastaruosius dvejus metus išaiškinome daugiau kaip 20 nelegalių cechų. Mėsa gabenama dideliais kiekiais, ir aišku, kad vien policinėmis priemonėmis šio srauto nesustabdysime.“
Prekybininkai kartoja tą patį. „Jei nutiktų taip, kad pridėtinės vertės mokestis būtiniausioms prekėms būtų sumažintas iki 5 proc., neabejotinai prekės atpigtų ir mūsų klientams“, – tvirtina „Maxima LT“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė.
Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį į šalutinį PVM lengvatų poveikį.
„Įvedus lengvatinį PVM kainų skirtumai sumažėtų, tačiau nebūtinai išnyktų: zlotas išliks pigus, o dėl masto ekonomijos didelėje Lenkijos rinkoje gamintojai ir prekybininkai gali taikyti mažesnius antkainius. Tačiau kalbėdami apie lengvatinį PVM maisto produktams pirmiausia turime kalbėti apie alternatyvius biudžeto pajamų šaltinius: biudžeto pajamų praradimai būtų labai dideli, o jų tikrai nepavyktų kompensuoti šiek tiek išaugusia mažmenine prekyba Lietuvoje“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad taikant lengvatinį PVM šviežiai ir atšaldytai mėsai valstybės biudžetas per metus netektų 58 mln. eurų pajamų. Alternatyva, pasak N. Mačiulio, gali būti – didinti bazinį PVM tarifą ir įvesti lengvatas maisto produktams.
Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, PVM lengvatos kainų labai daug nesumažintų: „Tikėtis, kad sumažinus PVM tarifą tučtuojau atpigs atitinkamos prekės, yra naivu, nes jūs nuėję į parduotuvę pirkti mėsos, dešros, kiaušinių žiūrite ne į tai, kiek procentų sudaro PVM tarifas, o kiek tie kiaušiniai, mėsa, dešra ar duona jums kainuoja eurais, ir pagal tai renkatės, kur perkate. Patirtis rodo, kad sumažinus PVM skirtumą pasidalija gamintojai, tarpininkai ir prekybininkai.“
Jam pritarė ir premjeras Algirdas Butkevičius.
Problemos nėra?
Ekonomistas N. Mačiulis mano, kad važiavimas pirkti į Lenkiją nėra visuotinis reiškinys, turintis reikšmingos įtakos Lietuvos ekonomikai.
Prekybininkai taip pat nepanikuoja. Tiesa, „Maxima LT“ pripažįsta, kad susidomėjimas kaimynine Lenkija pastaruoju metu didėja, tačiau esant didesnei konkurencijai visuomet pirmiausia laimi klientas, nes jis turi daugiau galimybių rinktis.
„Pastaruoju metu galbūt atsirado daugiau žmonių, kurie ryžtasi važiuoti ne vieną šimtą kilometrų į pasienio miestus, tačiau dalis jų apsipirkti kaimyninėje šalyje pabando iš smalsumo, kiti tam ryžtasi planuodami tik didesnius pirkinius. Neturime pagrindo manyti, kad mūsų pirkėjai masiškai vyksta pirkti į Lenkijos parduotuves. Priešingai – parduotuvių finansiniai rezultatai, didėjantis klientų srautas, auganti krepšelio vertė rodo, kad tiek asortimentu, apsipirkimo patogumu, tiek svarbiausių produktų kaina konkuruojame sėkmingai“, – teigia „Maxima LT“ atstovė R.Saulytė.
N.Mačiulis mano, kad dabartinė važiavimo į Lenkiją banga atslūgs: „Didėjant atlyginimams ir gyventojų perkamajai galiai ši problema išsispręs savaime. Galimybė sutaupyti keliolika ar keliasdešimt eurų nebeatrodys patraukli alternatyva apsilankymui teatre ar savaitgalio kelionei į nacionalinį parką.“
Bet štai artėja Kovo 11-oji, penktadienis. Ir vėl už Lietuvą, vyrai! Į Suvalkus!
Lenkijos prekybininkai: lietuviai – geri klientai
Nedarbo diena Lietuvoje – tikras darbymetis Lenkijos prekybininkams. „Vasario 16-oji buvo išimtinai populiari apsipirkimo diena – mūsų parduotuvėje Suvalkuose tądien apsilankė dvigubai daugiau klientų negu kitomis „statistinėmis“ savaitės dienomis“, – teigia Michałas Sikora, „Tesco Polska“ atstovas spaudai.
Pasak kito prekybos centrų tinklo „Biedronka“ atstovų, pasienyje su Lietuva esančios parduotuvės populiarios ir tarp lenkų, ir tarp lietuvių. Tačiau verslininkai tikina neatliekantys tikslios klientų analizės nacionaliniu pagrindu, nes klientų tautybė neturi jiems didesnės reikšmės.
Tiesa, „Biedronka“ pabrėžia, kad labiausiai vertinami lenkiški pieno produktai – jogurtas, grietinė ir pan.
„Skaičiuojame, kad savaitgaliais – būtent tomis savaitės dienomis mūsų kaimynai dažniausiai lankosi mūsų parduotuvėse – netgi kas trečias ketvirtas klientas yra iš Lietuvos, – teigia „Tesco Polska“ atstovas M.Sikora. – Lietuviai perka mūsų parduotuvėje dažniausiai būtent šeštadieniais ir sekmadieniais, įsigydami didelius kiekius pirkinių, kurių jiems užtenka ilgesniam laikui.“
Nauja vežėjų į Lenkiją banga
Į Lenkiją apsipirkti galima vykti iš visų Lietuvos kampelių, ir ne tik savo transportu. Internete įvedus „vežame į Lenkiją apsipirkti“ paaiškėja, kad ten galima vykti ir mikroautobusu, ir autobusu. Galbūt šis verslas dar nepasiekė krizės metų lygio, tačiau dabar jis vėl populiarus.
Paskambinus nurodytu telefonu pagal skelbimą, kuriame sakoma, kad 9 vietų mikroautobusu vežama į Suvalkus apsipirkti, atsiliepęs asmuo teigė, jog šią liniją paleido visai neseniai, iki tol užsiėmė pervežimais po visą Europą. Įmonė veža iš Žemaitijos, bet gali ir iš kitur paimti bei parvežti su prekėmis. Kelionė iš Šiaulių į Suvalkus ir atgal kainuoja 20 eurų. Paklaustas, kokiu dažnumu vežama, pašnekovas atsakė: „Pastaruoju metu kas antrą dieną. Anksti ryte išvažiuojam, o iš Lenkijos pajudame apie 18 val. Lietuvos laiku.“
Nenorėjęs prisistatyti („reklamos netrūksta“) vyras teigė, kad verslo perspektyvos – geros. „Kainų skirtumas didžiulis. Jei Lietuvoje nesikeis politika, tai mūsų vienų patenkinti poreikiui vykti apsipirkti į Lenkiją tikrai neužteks“, – sakė pašnekovas.
Kai paskambinome į kitą įmonę, atsiliepusi moteris papasakojo, kad į šį verslą įsitraukė tik lapkritį. Ažiotažo nėra, bet klientų esą užtenka. „Iš Vilniaus dažniausiai vykstama šeštadienį
mikroautobusais. 5 val. ryto išvažiuojame ir apie 22 val. grįžtame. Kaina – 25 eurai. Mikroautobusą ne visą laiką užpildome. Dažniausiai žmonės vyksta po algų, bet yra ir nuolatinių klientų, kurie periodiškai kartą ar du per mėnesį su mumis vyksta apsipirkti“, – pasakojo moteris.
„700.lt-Kelionės veža“, kuri už 17 eurų siūlo pramoginę ir apsipirkimo kelionę autobusu į Suvalkus, direktorius Mantas Kalvelis sakė, kad didins kelionių skaičių: „Pernai organizavome tris pramoginius reisus į Lenkiją su apsipirkimu. 2016 m. numatyta, kad reisai bus dažnesni.“
Paklaustas, ar žmonės labiau linkę pramogauti, ar pirkti, M.Kalvelis neslėpė, kad
apsipirkimas tebėra kelionės akcentas, tačiau papildoma pramoga ar objektų lankymas sukuria tokią pridėtinę vertę, kokios keleiviai negali susikurti važiuodami apsipirkti savarankiškai. n
Lietuvos prekybos centrų komentarai
„Maxima“
Įvertinti Lenkijos įtaką šios šalies pasienyje veikiančių „Maxima“ parduotuvių rezultatams – sudėtinga. Tikslių skaičiavimų ar elgsenos tyrimų nesame darę. Pasienio miestuose nuolat vyksta pirkėjų migracija.
Arčiau sienos gyvenantys lietuviai jau ne vieną dešimtmetį renkasi, kur apsipirkti: Lietuvoje ar važiuoti į kaimyninę Lenkiją, tad didelio pokyčio nematome. Pasienyje mūsų parduotuvės sėkmingai veikia, jų rezultatai nėra prasti.
Tai rodo, kad jos jau ne vieną dešimtį metų sėkmingai konkuruoja su kaimyninės šalies parduotuvėmis. Nors dažniausiai į Lenkiją vykstama apsipirkti dėl mažų kainų, vis dėlto kaina didžiajai daliai lietuvių nėra ir niekada nebuvo vienintelis kriterijus renkantis, kur pirkti. Ne mažiau tautiečiams svarbu ir produkto kokybė, lietuviška kilmė, priimtinas skonis ir pan.
„Iki“
Į visus savo pirkėjus visoje Lietuvoje žiūrime vienodai – stengiamės jiems būti geriausia maisto prekių parduotuve. Savo veiklą orientuojame taip, kad kuo geriau patenkintume skirtingus mūsų pirkėjų poreikius. Šiuo metu mūsų prekybos tinkle vyksta tikrai daug akcijų.
„Norfa“
Jei kalbama apie mūsų parduotuves, esančias pasienyje, – padėtis labai priklauso nuo zloto kurso. Jei jis smunka, jaučiame, kad lietuviai važiuoja į Lenkiją. Jei atvirkščiai, tai net lenkai atvažiuoja pas mus apsipirkti. Viskas priklauso nuo kainos, o kainai labai smarkiai įtaką daro zloto kursas. Šiuo metu zloto kursas yra žemas, todėl daug žmonių važiuoja apsipirkti į Lenkiją, ir mes tai jaučiame. Mes taikome akcijas įvairioms prekėms, ir tai veikia. Jei kalbėtume apie PVM lengvatas Lietuvoje – mokesčių mažinimas mums būtų parankus, nes tai paveiktų kainas ir jei jos būtų mažesnės, tai šiek tiek atšaldytų lietuvių norą apsipirkti Lenkijoje.
„Aibė“
Parduotuvėse, esančiose pasienyje, jaučiamas pirkėjų srauto mažėjimas. Vis dėlto stengiamės išlaikyti kiek įmanoma platesnę, nesumažintą pasiūlą, bet tai darosi vis sunkiau. Lenkijoje pirkėjai dažniausia perka tokius maisto produktus kaip: pienas, šviežia mėsa ir paukštiena, cukrus, miltai, kiaušiniai ir t.t.
Taigi šių kategorijų pardavimai mūsų pasienio parduotuvėse mažėja. Darome daugiau akcijų, viliojame papildomomis paslaugomis, bet konkuruoti kainomis su Lenkijos parduotuvėmis šiai dienai neįmanoma dėl zloto kurso, PVM skirtumų ir didesnės rinkos galimybių. Tikrai pritartume lengvatiniam PVM tarifui. Mes padarytume viską, kad taptume konkurencingi kainomis su kaimynais. Aišku, tai priklauso ir nuo kitos pusės – tiekėjų. Taip pat aišku, kad tai neišspręstų problemos 100 proc.
