Berno Universiteto Pasaulio Prekybos Instituto atlikta studija parodė jog iš TTIP sutarties tarp JAV ir Europos Sąjungos, labiausiai išloštų Lietuva. Ataskaitoje teigiama, jog abiems Atlanto pusėms pasirašius sutartį, prekybos partnerystė prognozuoja papildomas pajamas į ES šalių biudžetą, aukštesnius atlyginimus, didesnį investicijų skaičių bei mažesnes produktų ir paslaugų kainas.
Sutarčiai įsigaliojus, Lietuvos bendrasis vidaus produktas galėtų didėti 1,6 proc., Latvijos – 0,4 proc., Estijos – 0,1 proc.
Skaičiuojama, kad lietuviškos produkcijos eksportas į JAV padidėtų 18 proc., o investicijos šalyje išaugtų 1.7 proc. Tuo metu Lietuvoje dėl TTIP sutarties paslaugų ir produktų kainų mažėjimas būtų 0,9 proc. TTIP įtaka taip pat pasireikštų ir per aukštesnius atlyginimus – 1,42 proc. darbo užmokestis kiltų nekvalifikuotiems ir 1,32 proc. kvalifikuotiems darbuotojams.
Pasirašius TTIP sutartį didžiausias augimas būtų numatomas Lietuvos apdirbamosios gamybos pramonei. Techninių įrenginių gamybai prognozuojamas 4,2 proc. augimas, medienos ir popieriaus gamybai – 2,3 proc., statybai – 1,7 proc.
Gamybos eksportas galėtų išaugti 51 mln. eurų, cheminių medžiagų ir vaistų – 45 mln. eurų, medienos ir popieriaus produkcijos eksportas – 15 mln. eurų.
Kaip pastebėjo Amerikos Prekybos Rūmų Lietuvoje viceprezidentė Inga Martinkutė, statistinis Lietuvos pilietis TTIP naudą taip pat turėtų pajusti.
„Dėl panaikintų muitų ir kitų apribojimų lengvųjų automobilių kainos turėtų mažėti apie 3,8 proc.“, – pavyzdį pateikė ji.
Viskas paaiškės tik vėliau
Tačiau kol TTIP susitarimo detalės lieka paslaptyje, tol visi šie skaičiai yra daugiau ar mažiau hipotetiniai.
Siekiant geriau suprasti, ką TTIP iš tiesų gali reikšti Lietuvai, verta panagrinėti kitą visai neseniai suderėtą laisvosios prekybos sutartį – vadinamą Ramiojo vandenyno partneryste (TPP).
12 valstybių ir maždaug trečdalį pasaulio prekybos apimanti sutartis iki praeitų metų lapkričio pradžios taip pat buvo slapta.
Tik paviešinus maždaug 6 tūkst. puslapių tekstą, verslininkai ir vartotojai sužinojo, kas jų laukia.
Kaip laidoje „Planet Money“ pasakojo šį tekstą nagrinėję JAV NPR radijo žurnalistai, konkrečios įmonės savininkui tarp tų 6 tūkst. puslapių gali rūpėti tik viena eilutė.
„Joje yra nurodytas dabartinis tarifas ir kaip jis kiekvienoje iš 12 šalių pasikeistų pasirašius TPP“, – skelbė NPR.
Tarkim, įmonė JAV užsiima žvejybos plūdžių gamyba. Jei iki šiol kitose šalyse gaminamoms plūdėms galiojo 37 proc. tarifas, vietiniai gamintojai buvo apsaugoti nuo konkurencijos.
Šį tarifą panaikinus (tai gali įvykti palaipsniui, pavyzdžiui, per 8 metus, kad vietos įmonė spėtų prisitaikyti), konkurencija tarp plūdžių gamintojų paaštrėtų.
Tačiau tai JAV gamintojams nebūtinai reikštų vien nuostolį, nes tarifą panaikinti gali ir, pavyzdžiui, Japonija, eksportuojant į kurią jie galėtų uždirbti netgi daugiau.
Maždaug tokios būtų mikroekonominės TPP pasekmės.
Makroekonominiu lygiu kiekviena šalis siekia išsiderėti geriausias sąlygas toms prekėms, kurių eksportuoja daugiausiai.
Pavyzdžiui, Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija TTIP labiausiai norėtų panaikinti tarifus automobiliams, įvairioms mašinoms ir varikliams.
Tuo metu Lietuva daugiausiai eksportuoja naftos produktus, baldus, trąšas. Todėl tarifų panaikinimas šioms prekėms šalyje veikiančioms įmonėms duotų daugiausiai naudos.
Papildomos sąlygos
TPP taip pat numatyta įkurti specialius tribunolus, kurie spręstų galinčius kilti prekybos nesutarimus.
„Didžiausia baimė kyla dėl to, kad didelės korporacijos gali pasinaudoti šiais tribunolais ir ginčyti vyriausybių priimamus įstatymus, esą jie gali pakenkti jų pelnui“, – skelbė NPR.
Apie panašių specialių teismų galimybę kalbama ir TTIP sutartyje. Vis dėlto I. Martinkutė apie susitarimą atsiliepia labai teigiamai.
„Šio susitarimo tikslas yra paskatinti abiejų regionų ekonomikų augimą, šalinant įvairius prekybos ir užsienio investicijų barjerus. Daug žmogiškųjų resursų reikalaujanti gamyba turėtų persikelti ten, kur darbo jėga yra pigesnė nei Amerikoje.
Taigi, taip Lietuva daugiau išloštų, nes gamybos funkcijų steigimas šalyje pakeltų vietinius atlyginimus, o tai reiškia, kad įvairūs Lietuvos ekonomikos rodikliai turėtų artėti prie Europos ir Amerikos vidurkių“, – teigė ekspertė.
Amerikos Prekybos Rūmų pirmininkas Tadas Vizgirda sakė, jog sutartis ypač pasitarnaus smulkioms ir vidutinėms įmonėms, esančioms ES.
„Bene svarbiausias faktorius būtų tarifų, administracinių ir kitų papildomų mokesčių panaikinimas. Smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kiekvienas papildomas mokestis gali reikšti daug, tad jų nebuvimas suteiktų neribotas prekybos ir eksporto galimybes tarp abiejų Atlanto pusių“, – sakė jis.
I. Martinkutė taip pat pridūrė, kad būtų gerai TTIP pasirašyti dar per prezidento Baracko Obamos kadenciją, kuri baigiasi 2017 metų sausio 20 dieną.
