Toks klausimas kyla dėl to, kad bankas „Nordea“ atsisakė taikyti neigiamas palūkanas paskoloms Šveicarijos frankais, kai bazinė palūkanų norma tapo ne tik neigiama, bet ir didesnė už banko maržą.
Šiuo metu „Nordea“ paskolas turintys asmenys ketina kreiptis į pagrindinę banko būstinę Stokholme, o jei nieko nepeš ir ten, neatmeta galimybės kreiptis į teismą.
DELFI primena, kad neigiamai bazinei palūkanų normai tapus didesne už banko maržą, bankas atsiduria tokioje padėtyje, kai turi klientui primokėti už paimtas paskolas.
SEB neprimokės
SEB atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė DELFI nurodė, kad LB Priežiūros tarnyba nagrinėjo ir pasisakė apie konkrečią situaciją, susijusią su individualiomis klientų sutartimis.
„SEB bankas negali komentuoti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimų ir jose naudotų argumentų, priimtų dėl kito banko klientų sutarčių. Taip pat pažymime, kad SEB bankas neturi sutarčių, kurių neigiama kintama palūkanų norma būtų didesnė už banko maržą“, – sakė ji.
Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad SEB bankas laikosi su klientais sudarytų sutarčių sąlygų.
„Neigiamos kintamosios palūkanų normos dalies daroma įtaka paskolų sutartims yra skirtinga ir priklauso nuo to, ar sutartyje yra nustatyta kintamosios palūkanų normos dalies nulinė riba, kuri reiškia, kad, esant neigiamai kintamajai palūkanų normos daliai, ji yra lygi nuliui“, – aiškino ji.
I. Dauguvietytė-Daskevičienė teigė, kad jei sutartyje yra nustatyta kintamosios palūkanų normos dalies nulinė riba, esant neigiamai kintamosios palūkanų normos daliai, bendra kintamųjų palūkanų norma bus lygi sutartyje nustatytai maržai.
Tačiau jei sutartyje nėra nustatyta kintamosios palūkanų normos dalies nulinė riba, neigiama kintamosios palūkanų normos dalis mažins banko maržą, tačiau bendra kintamųjų palūkanų norma negalės būti mažesnė už nulį.
„Tai reiškia, kad jeigu neigiama kintamosios palūkanų normos dalis yra lygi arba didesnė už sutartyje nustatytą maržą, klientas už atitinkamą palūkanų laikotarpį palūkanų nemoka“, – sakė SEB atstovė.
Ji taip pat priminė, kad SEB taiko kintamosios palūkanų normos dalies nulinę ribą visose naujose paskolų sutartyse ir jų pakeitimuose.
DNB primokės
DNB atstovė spaudai Rasa Petruškevičiūtė DELFI teigė, kad skaičiuojant galutines palūkanas, tiems klientams, kurie yra paėmę paskolas su kintamomis palūkanomis, bus atsižvelgta į neigiamą EURIBOR rodiklį, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip.
„Tai yra priklausomai nuo kiekvieno kliento sutarties sąlygų“, – nurodė ji.
Likusieji nesako
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius DELFI pasakojo, kad šiuo metu „Swedbank“ neturi tokių klientų sutarčių, pagal kurias klientams bendra palūkanų norma, sudėjus kintamą palūkanų normą ir fiksuotą banko maržą, būtų nulinė.
„Todėl šiuo atveju laikomės pozicijos nekomentuoti kito banko santykių su jo klientais“, – apie situacija „Nordea“ banke sakė jis.
Šiaulių banko DELFI atsiųstame komentare aiškinama, kad kadangi Šiaulių banko išduodamoms paskoloms taikoma marža viršija dabartinį neigiamą bazinių palūkanų normos dydį, situacija, su kuria šiuo metu susidūrė bankas „Nordea“, Šiaulių banke yra mažai tikėtina.
„Citadele“ banko Korporatyvinės komunikacijos departamento direktorė Rita Simanavičiūtė DELFI sakė, kad jos bankas nėra suteikęs būsto paskolų Šveicarijos frankais, tad konkrečiai „Nordea“ banko atvejis „Citadele“ bankui nėra aktualus.
„Šįkart ir pakomentuoti neturime ką“, – sakė ji.
Medicinos banko Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus viršininkė Daiva Patalauskienė DELFI sakė, kad banką ir kredito gavėją saisto pasirašyta kreditavimo sutartis, kurioje šalys susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų, įskaitant palūkanų už suteiktą kreditą dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.
„Laikomės principo, kad šalių laisva valia sudaryta sutartis turi būti vykdoma, tai yra kiekvienam asmeniui privalomi vykdyti ne tik sutartimi prisiimti konkretūs įsipareigojimai, tačiau ir tai, kas sutartyje tiesiogiai nenustatyta, tačiau išplaukia iš kreditavimo sutarties esmės ar įstatymų. Bankas sąžiningai ir tinkamai vykdys su vartotojais pasirašytas kreditavimo sutartis ir kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgs į šalių teisėtus lūkesčius sudarant ir vykdant sutartines sąlygas“, – nurodė ji.
Keistas naujas pasaulis
Į padėtį, kai už tai, kad paskolino pinigų, turi primokėti „Nordea“ pateko dėl to, kad dalis jo klientų yra pasiėmę paskolų Šveicarijos frankais, kurių palūkanų norma susieta su tarpbankinių paskolų Šveicarijos frankais rodikliu (CHF LIBOR).
3 mėnesių CHF LIBOR pastaruoju metu svyruoja apie 0,8 proc. – maždaug tiek pat, kaip kai kuriems klientams išduotų paskolų maržos.
DELFI primena, kad su kintama palūkanų norma paskolas iš bankų paėmusių gyventojų mokamos palūkanos susideda iš dviejų dalių: banko taikomos maržos ir pasirinkto laikotarpio palūkanų normos (pavyzdžiui, EURIBOR, LIBOR EUR ar kitos).
Jei gyventojas buvo pasirinkęs pusmečio EURIBOR ir jis tapo neigiamas, tai reiškia, kad palūkanų perskaičiavimo dieną galutinės palūkanos tampa netgi mažesnės nei banko taikoma marža.
Pavyzdžiui, jei bankas taiko 2 proc. maržą, o 6 mėnesių EURIBOR sudaro -0,125 proc., tai reiškia, jog klientui nustatomos palūkanos bus 1,875 proc.
Už ir prieš
Dar visai neseniai tai atrodė sunkiai įsivaizduojama, nes privilegija laikyta galimybė pasiskolinti ir primokėti reikėjo tik už tai. Tačiau ECB, Japonijos ir kitų šalių centrinių bankų žingsniai neigiamų palūkanų normų link tai pakeitė.
Neigiamas palūkanų normas įvedę centriniai bankai tikisi, kad jos suveiks taip pat, kaip ir ankstesni žemiau nulio nekritę jų mažinimai.
Žemos palūkanų normos turėtų paskatinti investicijas versluose ir gyventojų vartojimą, padidinti akcijų ir kitų rizikingesnių vertybinių popierių vertę, sumažinti šalies, kurios centrinis bankas jas mažina, valiutos vertę ir taip padėti eksportuotojams, pakelti didesnės infliacijos ateityje lūkesčius (o tai skatintų vartoti dabar).
Tačiau toli gražu ne visi ekonomistai pritaria neigiamoms palūkanų normoms. Pats jų įvedimas signalizuoja, kad centriniai bankai, siekdami paskatinti ekonomikų augimą, nebeturi ko griebtis.
Kaip savo tinklaraštyje prieš kurį laiką pastebėjo JAV ekonomistas Tyleris Cowenas, neigiamos palūkanų normos veikia ne tik kaip ekonomiką ar valiutos nuvertėjimą skatinanti priemonė, bet ir kaip mokestis finansiniam tarpininkavimui.
„Net jeigu joms pritariate iš principo, neigiamos palūkanų normos yra ženklas, kad visos kitos įprastos priemonės yra politiškai neįmanomos, – teigia jis. – Nors dar negalvoju, kad jos yra pagrindinė problema šiandien, tačiau darosi vis sunkiau tikėti, kad jos gali ką nors išspręsti.“
Tuo metu „Financial Times“ tinklaraštininkė Izabella Kaminska pastebi, kad neigiamos palūkanų normos sukuria visiškai kitokią paskatų sistemą.
„Jos skatina monopolizaciją, kaupimą, o kai kuriais atvejais net ekonomikų susitraukimą vietoje augimo“, – įspėja ji ir priduria, kad pagrindinės vangaus pastarųjų metų augimo priežastys yra nelygybė ir nedidėjantis produktyvumas.
