„Skaidrumas – skambi frazė, kuria stengiamės įprasminti labai paprastą valstybės, verslo ir visuomenės elgesį: veikti sąžiningai ir atsakingai. Dalykinius santykius su darbuotojais, klientais, partneriais grįsti etišku elgesiu ir atvirumo kultūra. Visgi dažnai matome, kad tiek versle, tiek viešajame sektoriuje „skaidrieji“ vis dar laikomi labiau išimtimi, o ne taisykle“, – sveikindama susirinkusius kalbėjo Andželika Rusteikienė, „Investors‘ Forum“ strateginių projektų vadovė ir iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė.
Nori būti skaidrūs, bet nežino, kaip
Renginyje dalyvavęs Liudas Jurkonis, EY Baltic neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų vadovas Baltijos šalims pristatė naują tyrimą, pastebėdamas, kad įprotis „atsidėkoti“ už paslaugą, manipuliuoti finansiniais duomenimis, toleruoti „interesų konfliktus“ Lietuvoje vis dar gajus.
„Verslas linkęs manipuliuoti finansiniais duomenimis ir pateikti geresnius finansinius rezultatus, nei jie iš tiesų yra. Tai nurodė 15 proc. tyrimo respondentų. Net 28 proc. pripažino, kad siekdami išlaikyti verslą, stengėsi atsidėkoti teikdami asmenines dovanas, siūlydami pramogas ar tiesiog pinigus“, – vardijo L. Jurkonis. Jo teigimu, pagrindinė verslo „liga“, šiandien palaikanti korupciją ir šešėlį, yra interesų konfliktai.
Tuo tarpu STT atstovas Romualdas Gylys verslui negailėjo ir pozityvių žodžių. „Džiugina, kad Lietuvos verslas rodo daug iniciatyvos, pavyzdžiui, kartu su verslu dabar kuriame antikorupcijos verslo vadovą. Tai – įrankis, padedantis verslui apsisaugoti nuo korupcijos. Tikimės, kad tai pagelbės tiems, kurie nori būti skaidrūs, bet nežino, nuo ko pradėti. Juk šiandien net nėra susistemintos informacijos“, – pažymėjo R. Gylys.
Geriausias vaistas – ugdymas ir švietimas
Patys verslininkai renginio metu teigė, kad siekiant mažinti korupciją ir šešėlį ypatingą dėmesį reikia skirti darbuotojams ir jų ugdymui. „Verslas visų pirma yra žmonės. Nuo jų priklauso, kaip kuriamos įmonės. Tad viena iš priemonių, kurią reikėtų taikyti, tai mokymai, mokymai ir dar kartą mokymai“, – pabrėžė Benjaminas Žemaitis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė sutiko, kad ugdymas ir visuomenės sąmoningumo didinimas yra vieni iš svarbiausių uždavinių. „Šiandien dauguma supranta, kokią žalą daro šešėlis, tačiau dalis visuomenės vis vien jame gyvena ir galvoja, kad neturi kitos išeities. Neretai galvojama, kad „tai manęs neliečia“ – na, nepaėmiau apmokėjimo kvitelio taksi, bet gal vairuotojas geriau gyvens“, – pasakojo VMI atstovė.
Ji pastebėjo, kad žmonės, paskambinę VMI pasitikėjimo telefonu 1882, vis mažiau save slepia. „Tik 10 proc. skambinančiųjų linkę likti anonimais ir nenori toliau bendradarbiauti. Visi kiti yra pasiruošę atsakyti į klausimus, dalyvauti tyrime, padėti atskleisti faktus”, – kylančiu visuomenės sąmoningumu džiaugėsi J. Stankienė.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pažymėjo, kad realiais veiksmais didinant skaidrumą, savivaldybės mokesčių surinkimas padidėjo 117 procentų. „Aktyviai tobuliname leidimų, licencijų išdavimo tvarką, mažiname mokesčius ir administracinę naštą verslui. Urbanistikos skyriuje buvo laikai, kai per metus pakeitėme keturis vedėjus, tačiau dabar dokumentus tvarkome dvigubai greičiau, nei statistiškai Lietuvoje įprasta“, – patirtimi dalijosi V. Makūnas.
Skaičiai nedžiugina
„Deja, bet statistika yra žiauri. Daugiau nei pusė Lietuvos piliečių yra davę kyšį. Gerai, kad kuriame sistemas, leidžiančias žmonėms skambinti ir pranešti, bet pirmiausia reikia šalinti kyšininkavimo priežastis. Pradėti reikėtų nuo savęs ir nuo savo vaikų auklėjimo. Kad nebūtų taip, jog tėtis viršija greitį, sustabdytas gražiai susitaria su policija, ir visa šeima laimingi važiuoja toliau, pasidžiaugę, kaip pavyko išsisukti“, – šaržavo Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas G. Petrauskas.
Tėvų įtaką jaunosios kartos auklėjimui pabrėžė ir Kovo 11-osios gimnazijos direktorius Stanislovas Milašius. „Kalbėdami su jaunimu pastebime, kad tėvų daroma įtaka yra milžiniška. Jie visiškai tiesiogiai priima tėvų rodomą pavyzdį, tokių dalykų net tinkamas auklėjimas mokykloje neišmuša. Tam, kad vaikas išsiugdytų reikiamas vertybes, būtina, kad gerą pavyzdį rodytų ir mokykla, ir suaugę, ir verslas. Jei skaidrumo mokysime tik mokykloje – nieko gero nebus“, – pasakojo S. Milašius.
