Projekto iniciatoriai priminė, kad Lietuva pagal Stojimo į ES sutartį įsipareigojo dalyvauti bloko pinigų sąjungoje. Todėl Seimui, siekiant tinkamai pasiruošti euro įvedimui, pasiūlyta paprašyti Vyriausybės iki šių metų spalio 1 dienos kartu su Lietuvos banku parengti pasiruošimo euro įvedimui priemonių planą, kuriame, be kita ko, būtų numatytos priemonės, apsaugančios nuo galimo kainų augimo.
Seimo vicepirmininko liberalcentristo Gintaro Steponavičiaus siūlymu į nutarimą buvo įtrauktas prašymas Vyriausybei per tą patį laiką parengti visuomenės informavimo euro įvedimo klausimais planą, apimantį plačias diskusijas visuomenėje, įtraukiant visas suinteresuotas puses.
Kalbėdamas iš Seimo tribūnos J. Lionginas pabrėžė, jog siekiant įsivesti eurą iš visų makroekonominių rodiklių (fiskalinio deficito, energijos išteklių kainų augimo, dolerio stiprėjimo, infliacijos) Lietuvoje svarbiausias bus perkamoji galia.
Mat šių metų pradžioje pagal perkamąją galią euro ir lito santykis buvo 1:2, kitaip tariant, kainos euro zonos šalyse yra vidutiniškai du kartus didesnės nei Lietuvoje, nors pagal oficialų kursą už 1 eurą mokama 3,4528 lito.
J. Liongino teigimu, įvairioms socialinėms grupėms bus itin svarbus santykis, kuriuo litas bus keičiamas į eurą. "Tai nustatys Europos centrinis bankas, ir akivaizdu, kad santykis bus ne 1:2", - kalbėjo parlamentaras.
Todėl, pasak jo, Vyriausybė turi parengti specialias priemones, kad būtų išvengta nemalonių euro įvedimo padarinių.
Kai kurie Seimo opozicijos atstovai kritikavo ne tik svarstomo nutarimo projektą, bet pačius Lietuvos ketinimus įsivesti eurą. Jie tvirtino, kad bendros ES valiutos atsisakiusių šalių - Didžioji Britanija, Švedija ir Danija - ekonomika plėtojasi gerokai sparčiau nei euro zonos valstybių. Be to, girdisi ketinimai atsisakyti euro - pavyzdžiui, olandai.diskutuoja, ar nevertėtų grįžti prie nacionalinės valiutos guldeno.
"Kai ekonomika yra įvairaus lygio, turėti tą patį pinigą reiškia neleisti savo ekonomikai panaudoti visų galimybių sparčiau plėtotis", - tvirtino Liberalų demokratų frakcijos narys Julius Veselka.
Norą atsisakyti lito - "sverto, kuris svyruojant ekonominiam vystymuisi ir atsidūrus krizėje leistų savarankiškai spręsti kai kuriuos dalykus", jis pavadino didele klaida.
"Vežėčiose kosminio variklio negali būti, kaip ir kosminis variklis negali turėti vežėčių vadelių, - kalbėjo j. Veselka. - Mūsų ekonomika siekia tik 50 proc. ES ekonomikos. Turime turėti nuosavą monetarinės politikos svertą, kuriuo galėtume skatinti ekonomikos augimą".
Eurui oponuojantys parlamentarai taip pat nuogąstavo dėl didėsiančių kainų. J. Lionginas anksčiau yra patikinęs, kad valstybėse, jau įsivedusiose eurą, kainos padidėjo tik 0,2 proc.
Seimas yra atmetęs Liberalų demokratų frakcijos siūlymą surengti referendumą dėl euro įvedimo. Opozicijai priklausanti partija svarsto galimybę pradėti rinkti piliečių parašus, kad toks referendumas būtų surengtas.
Mūsų šalis kartu su Estija ir Slovėnija tikisi įsivesti eurą pirmosios iš ES naujokių - 2007 metų sausio 1 dieną. Bendra ES valiuta šiuo metu cirkuliuoja 12 iš 25 bloko šalių.