Vieša paslaptis – nusipirkę sostinės kainoms nenusileidžiančio nekilnojamojo turto Neringoje gyventojai registruojasi šioje savivaldybėje, kad nereikėtų kaskart vykstant į antruosius namus mokėti įvažiavimo mokesčių, tačiau Neringos meras pripažįsta – malonumas turėti daug žinomų pavardžių gyventojų sąraše savivaldybei atneša ne tik džiaugsmo.

Pagal „Sodros“ skelbiamus duomenis pernai metais Neringos savivaldybė galėjo didžiuotis, kad jos gyventojai vidutiniškai gauna didžiausias pajamas Lietuvoje (999 eur prieš mokesčius). Šiam gamtos grožiu garsėjančiam šalies kampeliui nusileido net Vilnius (807,6 eur), Klaipėda (679,6 eur) ir Kaunas (670,9 eur). O štai mažiausios vidutinės gyventojų pajamos pernai – net daugiau nei du kartus kuklesnės nei Neringoje – Kalvarijose (461,5 eur).

Tačiau paslaptis, kodėl šioje Lietuvos savivaldybėje tokie geri rodikliai, – paprasta: nusipirkęs nekilnojamąjį turtą Neringoje, Lietuvos elitas skuba registruotis šioje savivaldybėje, kad nereikėtų mokėti į Neringą atvykstantiems eiliniams gyventojams priklausomų mokesčių. Vis dėlto Neringos meras pripažįsta, kad elitinės pavardės savivaldybei atneša ne tik teigiamas pasekmes.

Pagal Statistikos departamento duomenis, Neringos savivaldybėje (2014 m. duomenys) gyvena apie 2750 gyventojų, tačiau jei pažvelgsime į Gyventojų registro skaičius (2015 m.), jų jau atsiranda apie 4520.

DELFI primena, kad gyventojų mokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ar jo dalis savivaldybėms atitenka pagal tai, kur gyventojai yra registruoti.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas paminėjo kitą rodiklį – sumokamas GPM, tenkantis vienam gyventojui, čia vis dėlto pirmauja Vilniaus miestas.

„Tačiau Neringos fenomeno viena esminė priežastis, kurią būtų sunkokai paneigti, – Neringos savivaldybėje dalis pasiturinčių kitų savivaldybių gyventojų, tarp jų, įtariu, yra ir vilniečių, tam, kad nemokamai persikeltų į Neringos savivaldybės teritoriją, turi įsigiję joje kokį nekilnojamąjį turtą ir deklaruoja gyvenamąją vietą ten. Todėl ir jų GPM įskaitomas į Neringos savivaldybės“, – aiškino asociacijos atstovas.

R. Čapas nemano, kad prie didesnių vidutinių gyventojų pajamų Neringoje galėtų prisidėti iš nekilnojamojo turto nuomos gautos pajamos: „Tikrai nevertinčiau tokios prielaidos kaip esminės ir parodančios dideles Neringos savivaldybės pajamas.

Paprastas pavyzdys – dauguma gyventojų, kurie nuomoja savo patalpas turbūt jas nuomoja įsigiję arba verslo liudijimą, arba užsiima individualia veikla. Tai tikrai ten sumokamas GPM nėra ypatingai didelis“.

Neringa tapo „donore“

DELFI primena, kad nuo šių metų Neringos savivaldybė tapo „donore“, padedančia išgyventi silpnesnėms savivaldybėms.

Kaip dar pernai informavo Lietuvos savivaldybių asociacija, Finansų ministerija, vykdydama Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, nuo šių metų pakeitė savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, pagal kurią savivaldybės biudžetui tenkanti GPM dalis apskaičiuojama remiantis nauju kriterijumi – konkrečios savivaldybės teritorijoje ir visoje Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu vidutiniškai vienam gyventojui tenkančio šio mokesčio santykiu.

Toms savivaldybėms, kurių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui yra mažesnės nei vidutinės visų savivaldybių prognozuojamos pajamos iš GPM vienam gyventojui, savivaldybės biudžetui skiriamas buvo visas GPM (100 proc.). Tačiau pagal tokį skaičiavimą Neringos savivaldybė čia prisijungė prie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, kurie yra tapę „donorėmis“. Neringos savivaldybei nustatytas 59,04 proc. teksiantis GPM.

Vis dėlto „donorės“, negaudamos viso GPM, gali tikėtis gauti dalį lėšų taip vadinamiems išlaidų struktūrų skirtumams išlyginti. Tai bus galima padaryti atsižvelgiant į vietinių kelių ir gatvių ilgį, savivaldybės teritorijos plotą, pensinio amžiaus gyventojų skaičių, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų skaičių bei kitus rodiklius, turinčius įtakos savivaldybių išlaidoms. Pagal tai Neringos savivaldybė turėtų gauti dar 1,6 proc.

Neringos savivaldybė skaičiuoja, kad šiais metais iš GPM į biudžetą turėtų surinkti apie 15 mln. eurų. Pernai savivaldybės biudžetas buvo apie 8,533 mln. eurų.

Ir džiaugiasi, ir liūdi

Darius Jasaitis
Foto: Neringos sav. nuotr.

Neringos meras Darius Jasaitis fakto, kad jo valdomoje savivaldybėje registruotų gyventojų skaičius stipriai viršija iš tiesų čia gyvenančių žmonių skaičių, vienareikšmiškai nevertina.

„Daug GPM mums kaip ir naudinga, bet po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, mums GPM palieka tik šiek tiek daugiau nei 59 proc. Tai praktiškai pusę atiduodame valstybei. Tačiau visi kiti rodikliai – gero gyvenimo, daugėjančio gyventojų skaičiaus, didėjančio verslo liudijimų pirkimo – mus nubloškia į labai gerai gyvenančią savivaldybę ir mes negauname nei Europos Sąjungos lėšų, nei kitų lėšų kaip savivaldybė. Ir jau Skuodas, Šilutė, kurių rodikliai blogi, turės greitai auksinius šaligatvius, namus, fontanus ir baseinus renovuotus, o mes taip ir liksime nuo 1994 m. nepasikeitusiu veidu“, – kalbėjo savivaldybės meras.

D. Jasaitis taip pat prasitarė, kad nuo fiktyviai Neringos savivaldybėje prisiregistravusių žmonių kenčia ir vietos gyventojai.

„Jie čia tai gyvena, tai negyvena, ir, pavyzdžiui, žiemą vietiniams gyventojams reikia šildyti ir kaimynų šaltas sienas, jei tie nešildo savo turto“, – aiškino jis.

Be to, meras pastebėjo, kad jei gyventojai, deklaravę savo gyvenamąją vietą Neringos savivaldybėje, apie tai nepraneša Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), tai GPM kaip buvo skiriamas miestui, kuriame buvo deklaruota gyvenamoji vieta anksčiau, taip ir skiriamas toliau.

„Tai mažai, kas žino. Oficialiai atėjusiems pas mus registruotis mes to pasakyti negalime, nes konkurencijos dalykai ir taip toliau. Žmogus turi pats sužinoti ir informuoti. Tai praktiškai, kiek gyventojų tai yra padarę ir moka mums GPM, irgi yra didžiulis klausimas“, – kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto meras teigė, kad žinomos pavardės tarp Neringos gyventojų savivaldybei atneša ir teigiamą naudą: „Tai mums ir reklama, kad mūsų gyventojai garsiomis pavardėmis, beveik sudarantys visą Lietuvos elitą. Kiekvienas miestas norėtų pasididžiuoti tokiomis žinomomis sportininkų, verslininkų pavardėmis“.