Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas sutinka, kad liberalesnės darbo sutarties sąlygos ateityje būtų tiems, kas gaus didesnį nei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio - 1470 eurų - atlyginimą.
Komitetas, trečiadienį svarstydamas naująjį Darbo kodeksą, pritarė Ekonomikos komiteto vadovo „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio pataisai - parlamentaras siūlė 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio (beveik 1103 eurai) ribą, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu ją nutarta padidinti.
Pasak ministerijos Darbo departamento direktorės Eglės Radišauskienės, dabar daugiau negu 1100 eurų uždirba apie 16,4 proc. darbuotojų.
„Įvertinus situaciją darbo rinkoje, su lankstumo sutrikimu jiems galima sutikti - jie turėtų turėti didesnes derybines galias tartis individualiai“, - komiteto posėdyje sakė pareigūnė.
Pasak Vilniaus universiteto mokslininko, vieno iš socialinio modelio kūrėjų Tomo Davulio, tai nereiškia, kad sutartys bus sudaromos, nesivadovaujant Darbo kodeksu.
„Galima bus keisti tik tas sąlygas, kurios nėra kietosios - dėl kitokio mokymosi išlaidų atlyginimo, bandomojo darbo trukmės, dėl susitarimų dėl nekonkuravimo, tačiau nebus galima eiti prie kietosios darbo teisės dalies“, - teigė jis.
Jeigu Seimas pataisą priimtų, didesnį atlyginimą gaunančiam darbuotojui ir jo darbdaviui nebūtų galima susitarti dėl kitokio, nei numato Darbo kodeksas, maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko, darbo saugos ir sveikatos sąlygų, darbo sutarties sudarymo ir jos nutraukimo sąlygų.
Negalės atleisti atsisakius dirbti už sumažintą algą
Darbuotojui atsisakius dirbti už sumažintą darbo užmokestį be ekonominio pagrindimo, jis neturėtų būti atleistas.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, trečiadienį svarstydamas naujojo Darbo kodekso projektą, vienbalsiai pritarė tokiai socialdemokrato Algirdo Syso pataisai.
„Dabar tas jo (darbuotojo - BNS) „ne“ tampa automatiškai legalia priežastimi jį atleisti. Taip neturėtų būti, turi būti ekonominės priežastys, naudojami kiti metodai jį atleisti, pavyzdžiui, sakyti, kad darbo jėgos per daug ar ieškoti kitų priežasčių“, - komiteto posėdyje sakė Vilniaus universiteto mokslininkas, vienas socialinio modelio kūrėjų Tomas Davulis.
Komitetas taip pat pritarė naujojo Darbo kodekso nuostatoms, kad darbuotojas savo sutikimą arba nesutikimą dirbti pagal pakeistas darbo sutarties sąlygas turi pranešti per darbdavio nurodytą terminą, kuris negalėtų būti trumpesnis negu penkios darbo dienos.