Pirmieji antikrizinio plano variantai buvo beveik 100 mlrd. rublių pigesni. Tačiau galutiniame variante taip ir nebuvo atsižvelgta į Rusijos finansų ministerijos protestus, rašo newsru.com.
Paskutinėje versijoje siūlomi keturi lėšų šaltiniai. 446,87 mlrd. rublių bus skirta iš dabartinio biudžeto, 297,4 mlrd. – iš kovos su krize fondo, 136,65 mlrd. rublių siūloma ieškoti „vykdant biudžeto planą“ (tai pinigai, kurie gali atsirasti mažinant išlaidas), o likusius 39,8 mlrd. rublių sudarys Nacionalinės gerovės fondo lėšos.
Dokumentuose nenurodoma, kokiomis ekonominėmis sąlygomis įmanomas planuojamas finansavimas. Informaciją apie tai, kad kovos su krize planas buvo rengiamas atsižvelgiant į tai, kad vidutinė naftos „Urals“ kaina sieks 40 dolerių už barelį, biudžeto deficitas sudarys 5,1 proc. BVP, o privatizacija atneš 0,9 trln. rublių, portalo pašnekovai paneigė. Jie tvirtino, kad planas buvo rengiamas neprisirišus prie makroekonominių rodiklių.
Praėjusią savaitę Finansų ministerija užginčijo didelę dalį kovos su krize išlaidų, tačiau jos vis tiek liko galutinėje plano versijoje ir nė kiek nebuvo sumažintos. Maža to, paraiška papildomam žemės ūkio finansavimui padidinant banko „Rosselchozbank“ kapitalą pasipildė dar 10 mlrd. rublių.
Kovos su krize planas V. Putinui bus pristatytas vasario 10 dieną. Nepatvirtintais duomenimis, antradienį, vasario 9 dieną, pirmasis ministro pirmininko pavaduotojas Igoris Šuvalovas ketino surengti posėdį dėl biudžeto struktūros pakeitimo.
Kaip anksčiau skelbė „Kommersant“, galutinę versiją sudarys du skyriai. Pirmajame iš jų bus išvardytos kovos su krize priemonės 2016 metams. Čia bus skelbiami straipsniai, kuri finansavimo apimtys bus nustatytos vėliau. Antrajame skyriuje turėtų būti išdėstytos struktūrinio pobūdžio priemonės, pavyzdžiui, pensijų reforma ir mokestiniai pokyčiai energetikos srityje.
Rusijos finansų ministerija tvirtino nesanti pasiruošusi finansuoti didelės dalies kovos su krize plano. Žinyba siūlė atsisakyti papildomo finansavimo žemės ūkiui, nes pernai šiai sričiai skirti pinigai trokštamo rezultato nedavė. Be pagalbos Finansų ministerija siūlė palikti ir mokslinius tyrimų bei konstrukcinius darbus ir atmetė pramonės subsidijas, skirtas kompensacijoms už dalį išlaidų, mokant procentus už kreditus.
