Į DELFI kreipėsi skaitytojas, gavęs laišką iš „Swedbank“. Jis tikino, seniai šiame banke uždaręs sąskaitas, tačiau šis esą iki šiol skaičiuoja mokesčius už paslaugas ir praneša įduosiąs.
„Kadangi tai padaryti reikia gyvai, ilgai neprisiruošiau uždaryti sąskaitos, į kurią gaudavau stipendiją. Bet po kažkurio panašaus laiško neapsikenčiau ir skyriau laiko atstovėti eilę banko skyriuje. Prieš kelis metus pasirašiau visus dokumentus ir dar perklausiau darbuotojos, ar viską uždarė“, – pasakojo vilnietis.
Tačiau prieš savaitę jis gavo naują laišką, informuojantį apie 1,1 Eur skolą ir įspėjantį apie įsiskolinimo padarinius.
„Norime pažymėti, kad Jums negrąžinus įsiskolinimo, duomenys apie skolą (skolininko vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, skolos tipas, skolos atsiradimo data, skolos suma, kreditorius, skolos grąžinimo terminas) bus perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“, tvarkančiai jungtines skolininkų duomenų rinkmenas“, – rašoma „Swedbank“ laiške.
Kita skaitytoja pasakojo panašią istoriją apie pamirštą sąskaitą SEB banke.
„Gal 5 ar 4 metus su ja nieko nedariau, kol gavau SEB pranešimą apie, berods, 17 eurų skolą. Sumokėti reikėjo per 60 d., tą padarius sąskaita buvo uždaryta. Viskas gerai, pati kalta, tik kodėl bankas laukia 4 metus. Juk galėtų kokį priminimą ar raginimą atsiųsti, jei sąskaita metus nenaudojama“, – stebėjosi pašnekovė.
Tiesa, kitai skaitytojai, pamiršusiai nenaudojamą sąskaitą, mokėti už nesuteiktas paslaugas neteko.
„Prieš kokius pora metų SEB banke radau nenaudojamą sąskaitą, kurioje buvo prisikaupę aptarnavimo mokesčių. Bet banke konsultantė pasiūlė užpildyti prašymą anuliuoti mokesčius, nes sąskaita nebuvo naudojama. Taip ir uždarė sąskaitą anuliavus skolas. Gal tiesiog šauni konsultantė pasitaikė“, – pasakojo klientė.
Panašių istorijų pasakojo ir kitų bankų klientai, juose turėję nenaudojamas sąskaitas ar mokėjimo korteles – dažniausia jas nemokamai atsidarę ar išsiėmę senos darbovietės ar mokymo įstaigos prašymu.
Prieš uždarydami sąskaitą patikrina
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius informavo, kad bankas laikosi pozicijos nekomentuoti informacijos apie klientų sąskaitas, jų likučius ir panašias detales.
„Klientui pateikus prašymą uždaryti sąskaitą, paprastai patikrinama, ar klientas neturi neįvykdytų įsipareigojimų bankui, pvz., delspinigių, nesumokėtų įmokų už suteiktas paslaugas, kitų neįvykdytų reikalavimų. Taip pat tikrinama, ar nėra sąskaitų areštų, kuriuos uždėjo valstybės institucijos“, – paaiškino atstovas.
Anot jo, uždarant sąskaitą jos pinigų likutis kliento pageidavimu išmokamas grynaisiais arba pervedamas į nurodytą sąskaitą kitame banke.
SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius paaiškino, kad kartą per metus bankas peržiūri ir uždaro tuščias sąskaitas, kuriose klientai nelaiko lėšų bei nesinaudoja kitomis paslaugomis.
„Tokius klientus informuojame laišku. Jeigu jie per 60 d. neatsiliepia, nenaudojamos sąskaitos uždaromos. Jų kasmet būna apie kelis procentus nuo visų banko klientų sąskaitų. Jeigu tokioje sąskaitoje klientas turi neigiamą likutį, pvz., su mokėjimo kortele susietoje sąskaitoje yra nepadengtas kortelės naudojimo mokestis, laiške prašome padengti tokius įsiskolinimus“, – aiškino L. Januškevičius.
Jo teigimu, norintys uždaryti visas SEB banke turimas sąskaitas, turėtų apsilankyti skyriuje. Kai kurias nereikalingas sąskaitas klientai gali uždaryti internetu.
DNB banko Komunikacijos projektų vadovė Agnė Karčiauskaitė komentavo, kad dėl neigiamo sąskaitos likučio iki 3 eurų šis bankas neteikia informacijos „Creditinfo“.
„Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Duomenys gali būti perduodami, jeigu kliento įsiskolinimas sudaro 30 Eur ir daugiau. Tačiau visų pirma jam siunčiami keli priminimai apie įsiskolinimą. Kita vertus, esant papildomoms aplinkybėms, pvz. klientas jau kelis kartus buvo įsiskolinęs anksčiau, suma gali būti ir mažesnė“, – sakė banko atstovė.
Apie skolą neužmiršta dešimtmetį
„Creditinfo“ duomenimis, per praėjusius metus bankai ir kredito unijos įmonei perdavė duomenis apie 14,6 tūkst. asmenų, kurie vėlavo apmokėti 3 Eur nesiekiančias skolas. 8 tūkst. šių asmenų skolos vis dar neapmokėjo.
Bendrovės generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius paaiškino, kad asmeninė kredito istorija atspindi, kokius finansinius įsipareigojimus asmuo turi ir kaip tinkamai juos vykdo.
„Todėl ir smulkus vėlavimas tam tikrais atvejais gali būti reikšminga informacija, nuo kurios ateityje priklausys ne tik kredito galimybė, tačiau ir jo kaina“, – komentavo direktorius.
Jo teigimu, jei vėlavimas smulkus, vienkartinis, greitai apmokėtas ir nesikartoja, tai kredito istorija dėl to „nesugrius“, kreditavimo galimybės nesumažės.
„Kita vertus, finansų ir telekomunikacijų įstaigos paprastai turi automatines vertinimo sistemas ir kreditas gali būti neišduotas, net jei yra nedidelis įsiskolinimas“, – aiškino A. Bogdanovičius.
Pasak jo, nepriklausomai, ar vėluota atsiskaityti kelis tūkstančius eurų, ar kelis eurus, įrašas apie skolą asmens kredito istorijoje išlieka 10 metų po jos apmokėjimo.
