Dauguma miestuose gyvenančių europiečių teigia esą patenkinti tuo, kokiame mieste jie gyvena, tuo tarpu nemaža dalis Graikijos, Turkijos ir Italijos gyventojų jaučiasi nelaimingi šiuo klausimu, rodo Europos Komisijos (EK) atliktas tyrimas.
Skandinavijos šalių gyventojai yra labiausiai patenkinti miestais, kuriuose gyvena, visi aštuoni tyrime paminėti miestai patenka į pirmąjį penkioliktuką, sudarytą pagal gyvenimo kokybės pasitenkinimo rodiklį.
Oslas, kaip ir Ciurichas, užima pirmąsias pozicijas šiame reitinge. Tyrime buvo apklausti 40 000 europiečių iš 79 miestų, jų buvo klausiama, kiek juos tenkina tokios gyvenimo sferos kaip sveikatos paslaugos, transportas, saugumas, oro tarša ir imigracijos politika.
Visuose, išskyrus šešis miestus, bent keturi iš penkių respondentų teigė esą patenkinti miestu, kuriame gyvena. Mažiausiai patenkinti buvo respondentai Stambule, Palerme ir Atėnuose.
99 proc. Oslo ir Ciuricho gyventojų gyvenimu savo mieste buvo patenkinti, nuo jų nedaug atsiliko tokie miestai kaip Alborgas, Vilnius ir Belfastas.
Palyginti su 2012 metais atliktu analogišku tyrimu. Atėnuose pasitenkinimo lygis pakilo labiausiai - 15 proc. punktų. Stambule, kita vertus, gyventojų pasitenkinimas per trejus metus nukrito 14 proc. punktų.
Londone, devyni iš dešimties respondentų teigė esą patenkinti savo miestu - kiek mažiau patenkintų respondentų užfiksuota Mančesteryje, Niukasle, Glazge, Kardife ir Belfaste.
Tyrime pažymima, kad pasitenkinimas vieta, kurioje žmonės gyvena, neatskiriamas nuo saugumo jausmo, jaučiamo gyvenant tame mieste.
Nors trys ketvirtadaliai daugumos Europos miestų gyventojų tvirtina besijaučią saugūs, beveik pusė Rumunijos miestų gyventojų su tuo nesutinka, - saugiai nesijaučia ir didelė dalis Marselio, Stambulo ir Atėnų gyventojų.
Darbo vietos - dar vienas veiksnys, nulemiantis žmonių pasitenkinimo gyvenimu lygį. Tik keturiolikoje miestų dauguma respondentų teigia, kad darbą surasti lengva. Ne mažiau svarbūs veiksniai čia yra ir teikiamos sveikatos bei ugdymo paslaugos, transporto sistema, oro tarša, imigracijos politika.
