2015 metų ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 9 552,2 mln. eurų. Palyginti su tuo pačiu 2014 metų ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 2,1 proc. (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 2,0 proc.). Palyginti su 2015 metų trečiuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 0,5 proc.

Palyginti su 2015 metų trimis ketvirčiais, ketvirtąjį ketvirtį BVP augimo tempas padidėjo dėl geresnių didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, apdirbamosios gamybos, finansinės ir draudimo įmonių veiklos rezultatų.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais duomenimis ir įvertinęs pridėtinę vertę pagal detalesnį ekonominės veiklos rūšių sąrašą, patikslino 2015 m. trečiojo ketvirčio BVP įvertį. Patikslintais duomenimis, palyginti su tuo pačiu 2014 m. ketvirčiu, realus BVP pokytis sudarė 1,8 proc. (anksčiau skelbtas trečiojo ketvirčio realus BVP pokytis siekė 1,7 proc.). 2015 metų trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 10 072,1 mln. eurų.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas žiniasklaidai išplatintame komentare teigia, kad Lietuvos ekonomikos garvežys sulėtėjo, bet ant bėgių laikosi tvirtai.

„Ūkio plėtros greitį lėtino tarptautinė aplinka, pirmiausia – pagilėjusi ekonominė žiema Rusijoje. Tiesa, Lietuvos eksportuotojai sugebėjo persiorientuoti ir „atsikirpti“ savo rinkos dalį Europos Sąjungos bei trečiosiose šalyse ir taip kompensuoti dalį praradimų. Lėtesniam prieaugiui įtakos turėjo ir kai kurie vidaus veiksniai: apsukas mažino statybų verslas. Vis dėlto šalies viduje matyti daugiau palankių ženklų. Didėjantis užimtumas, ūgtelėjusios gyventojų pajamos, sumažėjusios išlaidos degalams, lėmė pilnesnius gyventojų krepšius parduotuvėse ir augantį paslaugų vartojimą“, – nurodė jis.

D. Imbrasas sako, kad artimiausiais ketvirčiais ekonomikoje turėtume justi daugiau gyvybės. Pamažu atsigaunanti euro zonos ekonomika didins eksportuojančių ūkio šakų pajamas. Pagrindinės rizikos gali būti susijusios su dar didesniu, nei prognozuojama, Rusijos nuosmukiu ir lėtesniu besivystančių rinkų augimu.

Ekspertas teigia, kad Lietuvos ekonomikos plėtra stabili.

„Žvelgiant iš pastarųjų kelerių metų ekonominės raidos perspektyvos, tokia plėtra nėra itin sparti. Tačiau nederėtų pamiršti, kad 2015 metais tiek Lietuvos, tiek kitų šalių ekonomikoms teko susidurti su iššūkiais, kilusiais tarptautinėje aplinkoje, – teigia jis. – Būtent tarptautinė aplinka labiausiai ribojo Lietuvos ekonomikos plėtrą 2015 metais. Tai ypač pasakytina apie ūkio raidos pokyčius Rytų šalyse – tiek Rusijoje, tiek kitose NVS valstybėse. Rusijoje ūkio augimas pradėjo lėtėti dar prieš kelerius metus, o ekonomikos plėtrą dar labiau suvaržė kritusios žaliavų kainos ir Rusijai taikomi įvairūs apribojimai, lėmę prastesnes finansavimosi sąlygas bei galimybes investuoti.“

D. Imbrasas aiškina, jog susidariusi padėtis lėmė tai, kad Lietuvos eksportas į Rusiją 2015 metais sumažėjo maždaug trečdaliu. Rusijos mažesnio ekonomikos aktyvumo užkratui neatsispyrė ir kitos NVS valstybės. Tiesa, dėl santykinai mažos dalies Lietuvos eksporto struktūroje šių valstybių poveikis buvo gana ribotas.

„Lietuvos eksporto raida vis dėlto nebuvo tokia prasta, kokios buvo galima tikėtis. 2015 metų eksporto plėtra buvo gana menka, bet visgi eksportas augo – realusis eksportas nekrito, kai prekybos partnerių importas mažėjo. Tokias tendencijas lėmė eksportuotojų konkurencingumas – persiorientavimas į kitas rinkas ir intensyvesnis darbas jau pažintose rinkose“, – pridūrė jis.

D. Imbrasas teigi, kad mažesnę ūkio plėtrą lėmė ne tik tarptautinė aplinka – pernai mažiau augo ir statybos. 2015 metais sumažėjo negyvenamųjų pastatų ir inžinierinių statinių statybų. Pastebimai daugėjo tik su gyvenamaisiais pastatais susijusių statybos darbų, tačiau ir pastarųjų gausėjo mažiau nei anksčiau. Ši tendencija gali tęstis ir ateityje, nes jau pastatytų naujų gyvenamųjų būstų pasiūla yra gana gausi, o staigaus bumo gyvenamojo būsto rinkoje nevertėtų tikėtis.

„Minėti sunkumai kol kas nesumažino namų ūkių noro gausinti vartojimo. Tai visų pirmą susiję su vartotojams palankia darbo rinkos būkle – jau kurį laiką nemažėja darbo užmokesčio augimo tempas. Jį paspartino ir ūgtelėjusi minimali mėnesinė alga. Palankiai vartojimą veikia ir tebegausėjančios užimtųjų gretos. Augančiai perkamajai galiai taip pat įtakos turėjo pigę degalai, šildymas, mėsos ir pieno produktai, kritusios paskolų palūkanos. Šie veiksniai sudaro galimybes namų ūkiams daugiau vartoti“, – teigė jis.

Eksperto teigimu, artimiausiais ketvirčiais ūkio plėtra gali šiek tiek pagyvėti. Prie Lietuvos ekonomikos augimo turėtų prisidėti gerėsianti padėtis euro zonoje ir kitose Europos šalyse, o didžiausią naudą pajus eksportuotojai. Tiesa, tokį vertinimą gali bloginti mažesnis, nei dabar tikimasi, besivystančių šalių ekonomikos augimas. Tai Lietuvos ūkio plėtrą paveiktų ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai, nes blogėtų ekonominės raidos perspektyva Lietuvos prekybos partnerėse. Nederėtų pamiršti ir rizikos, susijusios su didesniu, nei tikimasi, Rusijos ekonomikos nuosmukiu. Toks scenarijus galėtų pasitvirtinti, jei pasaulinės žaliavų kainos 2016 metais tebebūtų esamo lygio arba dar labiau sumažėtų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)