Tačiau Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektą svarstę Seimo nariai netruko susidurti ir su esmine problema – ribotų „Sodros“ pinigų visiems socialinio modelio norams neužtenka.

„Paklodę galime tampyti kiek norime, ji vis tiek bus per maža šitai lovai“, – apibendrino posėdyje dalyvavusi Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

Nuskriausti nenori

SRDK jau beveik baigė svarstyti naująjį DK, kuriame numatyta, kad ateityje iš darbo atleistas darbuotojas, nepriklausomai nuo jo turimo stažo, galės tikėtis tik 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išmokos.

Šiuo metu atleistiems darbuotojams mokamos išeitinės išmokos nuo jų darbo stažo priklauso ir gali siekti nuo 1iki 6 mėnesių VDU dydį, todėl siekiant bent iš dalies kompensuoti jų praradimus buvo numatyta padidinti nedarbo socialinio draudimo išmokų (NSDI) dydį, jų mokėjimo trukmę ir išplėsti jas gauti galinčių asmenų aprėptį.

Aprėptis: Dabar teisę į NSDI turi teritorinėje darbo biržoje registruoti asmenys su bedarbio statusu, kuris suteikiamas turint ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per 36 mėnesius.

Įstatymo projekte siūloma, kad NSDI galės gauti bedarbiai su nemažesniu kaip 12 mėnesių darbo stažu per 24 mėnesius.

Mokėjimo trukmė: Dabar NSDI mokama 6 mėnesius, jei bedarbio darbo stažas nesiekia 25 metų. Jei darbo stažas yra nuo 25 iki 30 metų, NSDI mokama 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų – 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau – 9 mėnesius.

Siūloma, kad NSDI, nepriklausomai turimo stažo, būtų mokama 9 mėnesius.

Dydis: Dabar NSDI apskaičiuojamas taip: pastovioji dalis yra valstybės remiamų pajamų dydžio (102 eurai), kintamąją dalį sudaro 40 proc. draudžiamųjų pajamų imant 36 mėnesių vidurkį. Pirmus 3 mėnesius mokama visa NSDI, likusį laikotarpį pusė kintamos NSDI dalies.

Siūloma, kad pastovioji NSDI dalis sudarytų 30 proc. minimalaus mėnesinio atlyginimo (325 eurai), o kintamoji pasiskirstytų taip: 1–3 mėnesiais būtų 50 proc., 4–6 mėnesiais – 40 proc., 7–9 mėnesiais – 30 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.

Tačiau maksimali NSDI negalėtų būti didesnė nei 75 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio bruto dydžio.

Beje, trečiadienį Seimui pristatytas ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektas. Apie jį DELFI rašė jau anksčiau.

Trūksta pinigų

Dėl NSDI apibrėžties, mokėjimo trukmės ir dydžio padidinimo jo mokėjimui „Sodrai“ reikės daugiau pinigų.

Dabar NSDI mokamas iš darbdavių „Sodrai“ mokamų įmokų, kurios nustatomos pagal darbuotojų atlyginimams pritaikomus tarifus.

Šie tarifai kasmet nustatomi iš naujo. Pavyzdžiui, 2016 metais bendrasis įmokų tarifas yra 27,8 proc., o tik nedarbo socialinio draudimui – 1,1 proc. (dar 23,3 proc. skiriami pensijų socialiam draudimui ir 3,4 proc. – ligos ir motinystės socialiniam draudimui).

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siekiant padidinti NSDI išmokas reikės 2 proc. socialinio draudimo įmokų tarifų.

„Konkrečių metų išlaidos nedarbo socialinio draudimo išmokoms priklauso nuo ekonomikos ciklo fazės ir jos sąlygojamo nedarbo lygio“, – teigia įstatymo rengėjai.

Tad kyla klausimas – kurią kitą tarifo dalį reikės sumažinti? O gal reikės padidinti bendrą tarifą?

Tačiau darbdaviai „Sodrai“ mokėti daugiau nenori. Dėl to mažesnius atlyginimus „į rankas“ gali gauti ir darbuotojai.

Be to, socialiniame modelyje taip pat numatoma bazinės pensijos mokėjimą per 12 metų po 1 proc. per metus perkelti į valstybės biudžetą.

Permeta valstybei

SRDK posėdyje dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas paklaustas, ką reikės daryti, jei pritrūktų pinigų NSDI sumokėti, sakė, kad tada jos turėtų būti dengiamos iš valstybės biudžeto.

Tai išgirdęs konservatorius Rimantas Jonas Dagys pasipiktino, kad tokiu būdu darbdavių išlaidos yra permetamos ant valstybės pečių.

„Priminsiu, kad liūto dalis biudžete surenkama iš pridėtinės vertės mokesčio, kuris yra vartojimo mokestis, taip išeina, kad patys darbuotojai ir susimes savo išmokoms“, – sakė jis.

Po SRDK posėdžio Seimo narys DELFI sakė, kad kol nebus priimti su socialiniu draudimu susiję socialinio modelio įstatymai, tol DK priimti neįmanoma.

„Tai yra šio modelio esmė – darbdavys gali lengvai atleisti, bet už tai yra labai dosnios socialinio draudimo išmokos. Tačiau dabar mes dar nežinome, kiek tai kainuos pinigų“, – sakė R. J. Dagys.

Tokios pat nuomonės laikėsi ir Darbo partijos atstovas Mečislovas Zasčiurinskas. „Didelę dalį naštos, kuri dabar finansuojama darbdavių perkeliama ant valstybės pečių, o dokumentuose apie tai nieko nėra“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (243)