Šiuos sakinius lengva rašyti tam, kuriam jie – tik statistika. Įmonės „Liuks“ įkūrėjui ir generaliniam direktoriui Zigmantui Dargevičiui šiuos faktus surašyti truko lygiai 25 metus.
– Jūsų įmonė „Liuks“ – neseniai minėjo veiklos 25-metį. Tai sutampa su atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Jau vien šiuo faktu esate Lietuvos istorijos dalis. Simboliška, kad įmonei Kaune suteiktas antrasis registracijos numeris, o Lietuvoje – dvidešimt penktasis. Kaip sugebėjote išsilaikyti tokiais permainingais laikais? Kokia buvo verslo pradžia?
– Tikrai praėjo nemažas laiko tarpas, kuris buvo kupinas permainų, nevienareikšmių ir Lietuvai svarbių sprendimų. Verslo pradžia buvo nelengva. Mes su kolega, dabar jau šviesios atminties Steponu Ročka, ryžomės imtis privataus verslo: pradėjome gaminti farmacijos produktus ir teikti apgyvendinimo paslaugas. Bendrovė „Liuks“ jau po kelerių metų buvo pirmoji privati bendrovė Lietuvoje, kuri vaistinėms pradėjo tiekti populiarius nebrangius vaistus – aspiriną, paracetamolį, citramoną.
Farmacijos srityje teko tobulintis, kviestis specialistų, bendradarbiauti su mokslininkais ir profesoriais. Prireikė nemažai laiko, kol įgijome jų pasitikėjimą, perpratome technologijas. Viešbučių ir farmacijos veiklas vykdėme lygiagrečiai. Pirmiausia įkūrėme „Santakos“ viešbutį – pirmąjį privatų viešbutį Kaune. Pastatas, kuriame dabar esame, buvo labai apgriuvęs ir apleistas. Jį pirkome ir patys tvarkėme. Mums padėjo architektė Rūta Palytė-Biliūnienė. Pradėjome nuo 11 kambarių, o dabar svečiams galime pasiūlyti beveik 100.
– Kodėl pasirinkote būtent šias sritis? Galbūt jus paskatino sovietinės įmonės ir įrenginiai?
– Pasirinkome šias sritis, nes matėme prasmę ir galimybių plėstis. Ne, sovietinio turto tikrai neprivatizavome, jei tą norite išgirsti. Galiu atsakingai pasakyti – mūsų versle nėra nieko sovietinio. Viską pradėjome nuo nulio. Įkūrėme naują įmonę ir naują techninę bazę abiem verslo sritims. Viską įsigijome savo pinigais, netgi ne čekiais.
– Kokia lietuviškos pramonės perspektyva? Ar galima sakyti, kad ji nyksta, nes ją nuperka užsienio kapitalas? Taip nutiko ir jūsų farmacijos įmonei.
– Lietuviška pramonė tikrai nenyksta. Jei ją nuperka užsienio kompanija, vadinasi, mato perspektyvų, todėl tikėtina, kad įmonės produkcijos gamyba padidės. Ir tai nėra blogai. Užsienio įmonės tikrai neinvestuotų savo lėšų ten, kur nenaudinga.
Apie farmacijos gamybinę įmonę pasakysiu taip: viskam yra pradžia ir pabaiga. Farmacijos verslas visada buvo išskirtinis ir sudėtingas. Veiklą vystėme 25 metus. 2013 m. gavome didelių tarptautinių farmacijos kompanijų − Kanados „Valeant Pharmacenticals International“ ir Šveicarijos „Pharmaswiss“ − pasiūlymą. Įvykdėme sėkmingą sandorį.
Kuo buvome įdomūs? Mūsų gaminami vaistai populiarūs visoje Rytų Europoje, turėjome gerai paruoštą mokslinę techninę dokumentaciją, licencijas, prekių ženklus, patentus. Iki šių metų rugsėjo turėjome su jais sutartį ir gaminome tuos pačius vaistus. Mūsų farmacijos gamybos įmonės pardavimą įvardiju kaip verslo sėkmę ir tuo didžiuojuosi.
– Jūsų viešbučių tinklas – didžiausias Lietuvoje. Kaip tai pasiekėte?
– Tiesiog darome viešbučių verslą. „Best Western“ tinkle dirbame franšizės principu. Šis tarptautinis viešbučių tinklas gerai žinomas pasaulyje, ir mes pirmieji atvedėme šį tinklą į Lietuvą. Kai pradėjome su jais bendradarbiauti, Lietuvoje nebuvo nė vieno užsienio viešbučio. 2001 m. įsigijome viešbutį „Naujasis Vilnius“. Atnaujinus jis tapo verslo klasės viešbučiu „Best Western Vilnius“ su 114 kambarių, 8 konferencijų salėmis, kuriose gali posėdžiauti apie 1 000 dalyvių.
Susidūrėme su dideliais iššūkiais, kai per Lietuvos stojimo į ES renginius teko aptarnauti begalę žmonių. Vėliau tarptautinių renginių daugėjo. Nuo 2007 m. bendrovė valdo renovuotą savo ženklo viešbutį „Best Baltic Druskininkai Central“, nuo 2012 m. − „Best Baltic Palanga“, o nuo 2014 m. − autentiškose viduramžių pilies patalpose įrengtą „Best Baltic Panemunės pilis“. Šiais metais įmonės viešbučių grupę papildė ir „Best Baltic Kaunas“ viešbutis. „Best Baltic“ yra mūsų prekių ženklas.
Visi šio vardo viešbučiai yra verslo klasės ir turi 4 žvaigždutes. Tikimės, kad šis ženklas ateityje bus pagrindinis visų mūsų viešbučių ženklas. Lietuvoje dabar „Best Western“ yra didžiausias viešbučių tinklas, turintis 6 viešbučius su beveik 400 kambarių. Sėkmingo verslo pagrindas – viešbučiuose dirba įvairių sričių profesionalai. Jie gerbia ir myli savo svečius, juos visada tinkamai aptarnauja.
– Ką patarsite tiems, kurie pradeda verslą?
– Reikia nuolat dirbti ir turėti gerą komandą. Didžiausia kai kurių jaunųjų verslininkų klaida – atsipalaiduoti po atėjusios sėkmės ir švaistytis uždirbtais pirmaisiais pinigais negalvojant apie ateitį.
Taip nutiko daugeliui. Visgi turiu pasakyti, kad lietuviai – versli tauta. Tiek, kiek per 25 metus pasiekta Lietuvoje, yra labai daug. Manau, prie šios pažangos prisidėjo ir verslas. Kuriami nauji produktai ir darbo vietos, siekiama rezultato. Kaip bekalbėtume, verslas – pažangos varomoji jėga.
– Kai kurie Lietuvos ir užsienio verslo mokytojai sako, kad versle reikia bandyti sėkmę, kol pavyksta. Nereikia tikėtis sėkmės iš pirmojo karto. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Aš taip nemanau. Nesutinku su manančiais, kad verslas yra loterija. Jei nebus gerai apgalvotos vizijos, sukurto verslo plano, numatytų realizacijos galimybių, jums nepasiseks. Stebuklas neįvyks. Turite matyti visą veiklos lauką. Žinoma, dabar jaunieji verslininkai globojami labiau nei anksčiau: jiems siūloma pagalba, dalijami verslo sertifikatai. Anksčiau tokios prabangos nebuvo.
– Jūs visada vartojate žodį „mes“. Įvardykite, ką jūs turite mintyse?
– Mes – 250 žmonių kolektyvas.
– Jūs aktyviai dalyvaujate visuomeninėje veikloje. Esate Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys, Farmacijos pramonės įmonių asociacijos prezidentas, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, daugelio verslo ir visuomeninių organizacijų tarybų ir prezidiumų narys. Ar jūs galite save įvardyti lobistu?
– Jūs uždavėte provokuojantį klausimą. Taip, aš aktyviai dalyvauju visuomeninėje veikloje. Bet ne dėl savęs, o dėl Lietuvos, dėl pradedančiųjų verslininkų. Jei jūs tai vadinate lobizmu – tebūnie. Mano siekis ir tikslas – kad valdžia netrukdytų verslui dirbti.
– Smulkiajam verslui Lietuvoje dabar sunku. Anot „Creditinfo“, šiemet per pirmąjį pusmetį palyginti su ankstesniais metais bankrutavo daugiausia įmonių. Ką manote apie smulkųjį verslą?
– Aš viską lyginu su savo verslo pradžia. Dabar formalumai lengviau įveikiami, bet sunkiau rasti verslo nišą. Padėtis lengvėja dėl priimamų įstatymų. Savo visuomenine veikla aš taip pat stengiuosi palengvinti sąlygas verslui Lietuvoje. Žinoma, yra diskutuotinų dalykų. Pavyzdžiui, verslo registravimas už vieną eurą.
Žmogus turi turėti tam tikrą planą, pradinį kapitalą ir apgalvotą riziką. Nepritariu posakiui, kad verslininkas turi rizikuoti. Verslininkas turi apgalvoti, pasvarstyti, pasiskaičiuoti ir nuspręsti. Rizikuoja šuleriai. Verslininkas turi valdyti riziką.
– Kokios viešbučių verslo perspektyvos? Ar į Lietuvą atvyksta daugiau turistų?
– Žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Bus gerų variantų – įsigysime dar vieną viešbutį, nebus – nereikia. Viešbučių verslas yra ypač sunkus, jį veikia metų laikai. Ne veltui bankai jo nefinansuoja. Šiam verslui reikalingas įdirbis. Turistų srautai ir pajamos iš turizmo Lietuvoje nemažėja, bet ir neauga.
Be abejo, planuojame turizmo rinkodarą, strategiją, bet, deja, nesame strateginis turistų lankymo objektas Europoje.
– Dauguma Lietuvos verslo studijų studentų remiasi užsienyje leistais verslo vadovėliais. Ar nemanote, kad jūs ir kiti patyrę verslo bei mokslo žmonės turėtų dalytis verslo pamokomis vadovėliuose?
– Mano verslo mokykla buvo ir yra paremta praktika. Manau, kad neturiu nei žurnalisto iškalbos, nei pedagogo gabumų. Žinoma, man patinka ne viskas, kas vyksta švietimo sistemoje. Man patinka dirbti ir mąstyti. Joks vadovėlis verslui nepagelbės labiau nei nuosavas protas. Lai vadovėlius rašo kiti.
Ne kartą apdovanotas
Už indėlį į glaudesnį verslo ir mokslo bendradarbiavimą garsinant Lietuvos vardą Z. Dargevičiui 2015 m. Seimo valdybos sprendimu įteiktas apdovanojimas “Už nuopelnus valstybei”.
Nuo 2004 iki 2014 m. Z. Dargevičius 6 kartus apdovanotas įvairiais medaliais ir garbės ženklais už nuopelnus Lietuvos ūkiui, už indėlį į glaudesnį verslo ir mokslo bendradarbiavimą, garsinant Lietuvos vardą.
