VMI užsimojo papildomai surinkti šimtus milijonų

Šiemet numatomos mokestinės naujovės labiausiai paveiks mokesčių mažinimo inžineriją pamėgusias bendroves, savo ir įmonių kišenes maišančius vadovus ir neaiškiomis aplinkybėmis turtą įsigijusius asmenis.

Verslininkai sutinka, kad mokesčių administravimą būtina tobulinti, tačiau kai kuriuos siekius vertina skeptiškai.

Taikinyje lengvatinės zonos ir supainiotos kišenės

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoja Lietuvos pramonininkų konfederacijoje pristatydama mokesčių naujoves aiškino, kad pastaruoju metu visame pasaulyje vyrauja tendencija daugiau dėmesio skirti kovai su tarptautiniu mokesčių vengimu ir agresyviu planavimu.

Anot jos, žinoma daug atvejų, kai pasitelkiant fiktyvias arba lengvatinėse mokesčių zonose registruotas bendroves Lietuvos įmonės atlieka apsimestinius sandorius ir taip sumažina mokestines prievoles.

„Tokie sandoriai bus vertinami taikant turinio viršenybės prieš formą principą. Bus atsižvelgiama į realius sandorių tikslus, jų vykdymo aplinkybes ir jei paaiškės, kad sandoriai be ekonominio turinio, tuomet mokesčių administratorius imsis atitinkamų priemonių“, – kalbėjo V. Vildžiūnaitė.

Anot jos, VMI svarbiausias yra pridėtinės vertės mokestis (PVM). Dėl to šio mokesčio administravimui bus skiriamas ypatingas dėmesys. Esą administratoriai dažniau aiškinsis atvejus kai bendrovių akcininkai ir vadovai „sutapatina savo ir įmonės kišenes“, pavyzdžiui, savo namuose įrengdami džiakuzi, už kurią sumokėjusi įmonė susigrąžina PVM.

Paklausta apie dienpinigių apmokestinimo tvarką V. Vildžiūnaitė svarstė, kad ji gali keistis, nes užfiksuojama daug piktnaudžiavimų, o senosiose ES valstybėse kai kur dienpinigiai apmokestinami nuo pirmojo euro.

„Beveik visose tikrintose įmonėse dienpinigių suma gerokai viršija išmokamų atlyginimų sumą. Kai kada paaiškėjo, kad jie mokėti, nors darbuotojai nebuvo niekur išvykę. Ir tą galima pasakyti ne tik apie vežėjus, bet ir apie miško kirtėjus“, – sakė V. Vildžiūnaitė.

DELFI primena, kad komandiruojamiems darbuotojams išmokamiems dienpinigiams taikomos gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų lengvatos. Tiesa, dėl to vairuotojai ir kiti dažnai komandiruojami darbuotojams skaičiuojamos mažesnės pensijos ir kitos socialinio draudimo išmokos.

Lietuva laiku neperkėle ES direktyvos

VMI viršininko pavaduotojos teigimu, be minėtų pokyčių, VMI ketina supaprastinti žemės ūkiui skirto dyzelino pardavimo, direktorių registravimo tvarką. Taip pat bus parengtos paprastesnės gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, ketinama atsisakyti kai kurių jos priedų.

„Deloitte Lietuva“ Mokesčių ir teisės departamento projektų vadovės Alinos Jovaišienės vertinimu, radikalių mokestinių permainų šiemet nenumatoma, tačiau net ir dėl kalbų apie progresinius mokesčius rimti investuotojai „labai išsigąsta“ ir kreipiasi patarimų.

Pasak A. Jovaišienės, daugiausia įtakos Lietuvos įmonėms turės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), į kurią šalis planuoja įstoti, parengtas taip vadinamas BEPS (angl. Base Erosion and Profit Shifting – Mokestinės bazės erozija ir pelno perkėlimas). Taip pat ES Patronuojančių ir dukterinių įmonių direktyvos perkėlimas į šalies teisę.

Vis dėlto kol kas nėra aišku, kaip tai bus padaryta ir ar bus padaryta prieš tai kai ES prieš Lietuvą imsis kokių nors priemonių.

„Lietuva turėjo įgyvendinti minėtą direktyvą iki 2015 m. gruodžio 31 d., bet laiku nepriėmė įstatymo. Projektas turėtų būti patvirtintas pavasario sesijos metu“, – sakė mokesčių specialistė.

Vamzdžiai į Mergelių salas

Paklausta, apie tai, kiek dėl naujovių tikimasi surinkti papildomai lėšų į biudžetą V. Vildžiūnaitė priminė, kad 2016 m. jame suplanuota 400 mln. eurų didesnės pajamos nei surinkta praėjusiais metais. Tikimasi, kad vien įdiegus išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, papildomai bus surinkta 60 mln. eurų.

Buvęs Seimo narys Skaidraus verslo instituto vadovas Algimantas Matulevičius tokius planus vertino skeptiškai. Esą daugiausia mokesčių nesumoka stambaus kapitalo įmonės, kurios turėdamos pakankamai lėšų gali naudotis įvairiomis jų optimizavimo schemomis ir veikti per lengvatinių mokesčių zonas. Tuo tarpu daugiausia mokesčių turi sumokėti tie, kas tokių schemų sau leisti negali.

„Nenoriu įžeisti VMI, kuri daro gerą darbą ir jiems reikia padėti. Esmė ta, kad nei į tokius susirinkimus nesusirenka tie, kurie galėtų galėtų sumokėti mokesčius. Pavyzdžių turime daug. <...> Garsusis mūsų Viktoras Uspaskich aiškindavo, kad jis minimumą žmonėms moka, kažkada dujas per Mergelių salas pardavinėjo Lietuvos įmonėms, bet vamzdžiai iš Rusijos juk ten neidavo“, – kalbėjo A. Matulevičius.

V. Vildžiūnaitė pripažino, kad vienos VMI priemonės nepadės išnaikinti nelegalaus verslo, bendrų veiksmų turėtų imtis visos institucijos ir pati visuomenė.

„Susitelkimas turėtų būti. Ir požiūris į VMI ne tik kaip į prievaizdą – atseit eikite tikrinti, kad mano kaimynas, kažką daro garaže. Turime programą, kuri skatintų sąmonę žmonių, kad jie patys to netoleruotų. Mes neturim žvalgybos ir sekimo funkcijų. Kova su verslininkais „juodomis kamikadzėmis“, kurie nieko nebijo – čia visų sutelktinis darbas“, – kalbėjo pavaduotoja.

LPK viceprezidentas Dalius Gedvilas įsitikinęs, kad kovodama su nelegaliu verslu ar mokesčių slėpimu VMI turi galimybių pasiekti užsibrėžtų tikslų.

„Į mūsų gyvenimą ateina skaitmeninės technologijos. Jos atveria didžiules galimybes. Tad jei bus tariamasi su verslu, su pramone, tuomet, manau, bus sukurta išmanioji mokesčių administravimo sistema, bet viskas turi būti daroma diskutuojant“, – sakė jis.