Kaip matyti iš praėjusį penktadienį, sausio 22 dieną, publikuotos ataskaitos, Rusijos metalurgai gaudavo iki 13,66 procento dempingo maržą. Dempingo marža taip pat nustatyta Kinijos, Slovakijos ir Japonijos metalurgams, skelbia newsru.com.

Pasak šaltinių, remiantis šia ataskaita, vasario mėnesį bus priimtas sprendimas dėl antidempingo muitų eksportuotojams dydžio. Paprastai jie atitinka priskaičiuotos dempingo maržos dydį.

Tyrimas prasidėjo pernai metų sausį vietos metalurgų prašymu. Jie eksportuotojus iš Kinijos, Rusijos, Ukrainos, Japonijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Slovakijos apkaltino dempingu. Rusija tiekia 19,2 procento bendro karšto valcavimo produktų importo į Turkiją, o tai gerokai viršija importo iš kitų šalių lygį.

Pasak ministerijos, 2015 metais Rusija į Turkiją eksportavo 825 tūkstančius tonų karšto valcavimo produktų už 413 milijonus dolerių (398 milijonus eurų). Produkciją tiekia „MMK“, „NLMK“ ir „Severstal“.

Tačiau visose trijose kompanijose pareiškė, kad tiekimas į Turkiją vykdomas rinkos kainomis, laikantis nacionalinės ir tarptautinės teisės.

Įdomu tai, kad Turkijos Prekybos ministerijos 2015 metų rugpjūtį priimtame pirminiame sprendime buvo kalbama apie dempingo nebuvimą, o galutinėje Ekonomikos ministerijos ataskaitoje „Severstal“ savikaina pakeista kitų šalių duomenimis.

Tokį metodologijos pakeitimą ekspertai sieja su įtampa dviejų šalių santykiuose, kuri kilo pernai lapkritį Turkijai numušus Rusijos lėktuvą „Su-24“.

Su abiejų šalių prekybos derybomis susipažinęs „Kommersant“ šaltinis teigia, kad apsauginių priemonių prieš kitus produktus iš Rusijos, išskyrus metalo valcavimą, kol kas nenumatoma.

Priminsime, kad Sirijoje operaciją prieš „Islamo valstybę“ vykdęs Rusijos lėktuvas buvo numuštas 2015 metų lapkričio 24 dieną remiantis tuo, kad jis esą įsibrovė į Turkijos oro erdvę. Rusija šiuos kaltinimus atmeta. Rusija per šį incidentą prarado du žmones.

Po incidento su lėktuvu Rusija įvedė sankcijas prieš Turkiją. Taip nuo 2016 metų sausio 1 dienos Turkijos organizacijos ar kompanijos, kontroliuojamos Turkijos piliečių, neturi teisės Rusijoje verstis statyba, architektūriniais ir inžineriniais-techniniais projektavimais, kelionių ir viešbučių verslu.

Sankcijos taip pat numato bevizio režimo su Turkija atšaukimą. Be to, buvo įvestos maisto produktų sankcijos prieš Turkiją – uždrausta į Rusiją tiekti kai kurių rūšių produkciją.

Buvo pranešta, kad prieš Turkiją nukreiptos sankcijos be statybos ir turizmo gali būti taikomos ir viešbučių verslui, medžio apdirbimui, pilotų mokymams ir visų pramonės šakų valstybiniams užsakymams. Pramonės ir prekybos ministerija siūlė uždrausti įvežti iš Turkijos 70-80 procentų