O negaliojant sutartims galite sulaukti didelių nemalonumų, ypač jeigu pakliūsite į eismo įvykį ar jūsų vairuojamą automobilį sustabdys policijos pareigūnai.
Taip nutiko ir vienai vilnietei, kurios vairuojamą „Kia Sportage“ patruliuodami sustabdė policininkai – už tai, kad neturėjo galiojančio draudimo poliso, nors už jį draudimo brokerei buvo sumokėjusi nemenką sumą, moteris buvo nubausta administracine tvarka.
Taip ši ir dar kelios vilnietės tapo draudimo brokere prisistatinėjusios 68 metų anksčiau ne vienoje draudimo bendrovėje dirbusios Rūtos Petniūnienės aferų auka.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka R. Petniūnienę pripažino kalta ne tik dėl sukčiavimo, bet ir dokumentų klastojimo –nuteistajai buvo skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 4 MGL (150,64 eurų) bauda. Be to, R. Petniūnienė įpareigota draudimo bendrovei „Gjensidige Baltic“, kurios darbuotoja ji apsimesdavo, atlyginti žalą – 990 Eur.
Dar 200 Eur nuteistoji privalės sumokėti vienai nukentėjusiajai – ji buvo pareiškusi ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo metu kitos už sukčiavimą nuteistos moters aukos ieškinių nuteistajai, kuri nuosprendį dar gali skųsti, nepareiškė.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad anksčiau ne vienoje draudimo bendrovėje dirbusi R. Petniūnienė prisistatinėdavo „Gjensidige Baltic“ darbuotoja ir žmonėms siūlydavo įvairias draudimo paslaugas. Nuo jos nukentėjo trys moterys, savo automobilius apdraudusios ne tik įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bet ir savanoriškuoju –„Kasko“.
Moteris pas klientes atvykdavo į namus arba darbo vietas, pateikdavo draudimo polisus ir paimdavo pinigus, tačiau neišduodavo tai patvirtinančių dokumentų, teisindamasi, kad tiesiog pamiršo pasiimti pinigų priėmimo kvitus. Kad pinigus sumokančios klientės nepamanytų, jog jas bandoma apgauti, moteris mokėjimų sąskaitose nurodydavo, kad įmokas už draudimą gavo.
Draudimų polisus gavusios moterys net neįtardavo, kad jie negalioja – apie tai jos sužinojo gerokai vėliau: vieną vairuotoją sustabdė policijos pareigūnai, o kitoms pranešė draudimo bendrovės darbuotojai, gavę informacijos apie vykdomas aferas.
Viena „Gjensidige Baltic“ darbuotoja ikiteisminio tyrimo metu policijai nurodė, kad R. Petniūnienė ne kartą skambino jai į darbą, prašydavo savo draugams ar pažįstamiems paruošti draudimo polisus ir atsiųsti elektroniniu paštu. Bet jie taip ir nebuvo apmokėti, o neapmokėjus draudiminė apsauga negalioja.
Pasak liudytojos, R. Petniūnei vis buvo primenama, kad reikėtų apmokėti polisus, ji žadėdavo, jog pinigus klientas tuoj perves. Bet taip ir nepervesdavo.
Kartą draudimo bendrovės darbuotoja nutarė paskambinti vienam klientui, kurio draudimo poliso išdavimu rūpinosi R. Petniūnienė, – jis taip pat į bendrovės sąskaitą nebuvo pervedęs pinigų. Taip ir išlindo yla iš maišo – nukentėjusiųjų atsirado ir daugiau, visi manė, kad jų draudimo polisai galioja.
Į nepavydėtiną situaciją pakliuvusi draudimo bendrovė nutarė pripažinti klientų sutartis galiojančiomis, todėl kreipėsi į policiją bei R. Petniūnienei pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios klientės per apklausas policijoje sakė, kad joms net nekilo įtarimų, jog savo automobilius vairuoja neturėdamos galiojančių draudimo polisų. Jos nurodė, kad draudimo brokerė pati atvykdavo į namus, sutvarkydavo visus dokumentus, o už polisus imdavo tik grynuosius pinigus.
Kaltės dėl sukčiavimo nei policijoje, nei teisme neneigė ir R. Petniūnienė, nors į nuosprendžio paskelbimą net neatvyko.
„Pripažįstu, kad apgavau žmones“, – per apklausą teisme sakė moteris. Ji pripažino, kad draudimo bendrovėje nedirbo ir neturėjo įgaliojimų veikti jos vardu.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukta vilnietė, anksčiau dirbusi ne vienoje draudimo bendrovėje, negalėjo paaiškinti, kodėl pinigų neįnešė į „Gjensidige Baltic“ sąskaitą.
„Norėjau sutvarkyti viską, kaip priklauso, bet nesigavo“, – tepasakė R. Petniūnienė, nukentėjusiųjų atsiprašiusi tik teismo posėdžio metu.
