Išpuolis Egipte: kerštas dėl pinigų ar nelaiminga meilės istorija?

Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo Egipto kurorte Hurgadoje poilsiavusių lietuvių pasakojimai apie neva teroristinį išpuolį viename kurorto viešbutyje. Tačiau istorijos apie lietuvės nustebintus islamistus su ISIS vėliava ar po viešbutį nuogus lakstančius ir kambaryje užsibarikadavusius turistus vietos gyventojams kelia liūdesį ir pasipiktinimą.

Prieš penkerius metus įvykęs valdžios perversmas, vėliau sekę aukų pareikalavusios kovos dėl prezidento posto, galiausiai neaiškiomis aplinkybėmis sudužęs Rusijos lėktuvas. Visa tai smogė turizmo sektoriui, nuo kurio itin priklauso šalies pajamos ir kuriame sukurta didelė dalis darbo vietų.

Vis dėlto egiptiečiai nepasiduoda pesimizmui – dar daugiau investuoja į saugumo užtikrinimą, vilioja Azijos klientus ir tikisi, kad netrukus sugrįš rusai ir anglai.

Lietuvos ambasados Egipte konsulas, susitikęs su aukštais regiono pareigūnais, papasakojo, kad turistų saugumui pastaruoju metu skiriamas ypatingas dėmesys. Tuo tarpu patys turistai be baimės mėgaujasi skaisčia saule, šilta jūra ir mažesnėmis nei įprastai kelionių kainomis.

Aistros dėl moters ir negrąžinti pinigai

Pasaulio žiniasklaida neseną įvykį „Bella Vista“ viešbutyje nušvietė kaip teroristinį išpuolį. Apie ISIS vėliavą, kraupius arabiškus šūksnius, užsibarikadavimą kambaryje pasakojo ir Lietuvos turistai. Patys egiptiečiai tokią įvykių versiją atmeta kaip nesąmonę.

Minėtame viešbutyje bendrovė „Tez Tour“ savo klientams apsigyventi nesiūlo. Tačiau jos padalinio Hurgadoje direktoriaus pavaduotojas Tameras Saidas neabejoja oficialia konkurentų viešbučio pozicija, jog tai apsvaigusių jaunuolių išpuolis, kurį apsauga ir policija neutralizavo per 4 min.

„Kažkas specialiai skleidžia propagandą apie terorizmą, kad mums pakenktų. Čia turistai beveik nenukentėjo, o, pavyzdžiui, sprogus bombai Stambule jų žuvo dešimt. Nepaisant to niekas tokio triukšmo nekėlė, skrydžių į Stambulą neatšaukė“, – Hurgadoje apsilankiusiems Lietuvos žurnalistams sakė T. Saidas.

Tapatybės prašęs neatskleisti „Bella Vista“ darbuotojas DELFI žurnalistui papasakojo su kolegomis svarstę dvi labiausiai tikėtinas įvykio versijas.

„Pagal vieną iš jų, du vietiniai tiesiog susipešė dėl patikusios užsienietės. Kol vienas su ja buvo čia, kitas per gretimą kavinę, pateko į restoraną, kur jie pradėjo aiškintis santykius, kol galiausiai įsibrovėlis peiliu ėmė mosuoti turistams. Labiausiai teko niekuo dėtai moteriškei, jo vyras, bėgdamas pagalbos paslydo ir susižalojo pats. Įsikišus darbuotojams kilo sumaištis ir prisistatė ir policija“, – pasakojo pašnekovas.

Kita versija, anot jo, dar proziškesnė: „Pas mus yra vandens parkas, su kuriuo bent jau anksčiau bendradarbiavo viena „gatvės“ agentūra, ieškanti pavienių klientų. Galbūt su ja nebuvo visiškai atsiskaityta, tad jos siųsti asmenys bandė susigrąžinti pinigus įkaite paimdami tą nukentėjusią moterį“.

Pašnekovas pasakojo pats nedalyvavęs minėtuose įvykiuose, tačiau tiek jam pačiam, tiek kolegoms, mačiusiems, kaip viskas vyko, antroji versija labiausiai panaši į tikrovę. Kol vyksta tyrimas vietos teisėsaugos institucijos oficialios įvykių versijos nepateikia.

Kaip ten bebūtų, nesenas išpuolis neišgąsdino net jame nukentėjusių turistų. Austrų pora ketina jame likti iki vasario pabaigos. „Kas buvo, tas buvo, bet šalis graži, viskas gerai“, – grįžęs į viešbutį vaizdo interviu kalbėjo austras.

Čia sutikti lietuviai taip pat nesigailėjo atostogoms pasirinkę Hurgadą ir šį viešbutį. „Geras oras, šilta jūra – visai kaip Baltijos vasarą, jau spėjau išsimaudyti. Taip pat puikus maistas“, – ne pirmą kartą Egipte viešinti Birutė iš Klaipėdos. Iš viso Raudonosios jūros kurorte šiuo metu poilsiauja daugiau kaip 200 lietuvių.

Išgyvena sunkų metą ir vilioja mažomis kainomis

Egiptiečių pasipiktinimą gandais dėl terorizmo galima suprasti žinant, kaip jų šalis priklauso nuo turizmo. Geriausiai laikais, 2010 m. šalį aplankė iš viso 14,7 mln. turistų, išleidusių 12,5 mlrd. JAV dolerių.

Tokius skaičius pateikusio Egipto turizmo federacijos vadovo Elhamy El-Zayato teigimu, dėl įvairių šalį sukrėtusių įvykių per pastaruosius penkerius metus turizmo sektorius prarado 15 mlrd. dolerių pajamų. Jo vertinimais, 2015 m. turizmo pajamos nesiekė 6 mlrd. JAV dolerių.

„Labiausiai mus paveikė Rusijos lėktuvo katastrofa. Nors pačioje pradžioje po įvykio dalis poilsiautojų vietoje Šarm El Šeicho rinkosi Hurgadą, tačiau Rusijai ir Didžiajai Britanijai nutraukus visus skrydžius rinka susitraukė 65 proc.”, – pasakojo „Tez Tour“ atstovas T. Saidas.

Anot jo, net ir susidurdamos su sunkumais turizmo kompanijos siekia išsaugoti darbuotojus, nes grįžus turistams buvusius darbuotojus pasikviesti būtų sunku, o ir jų lojalumus nebūtų toks kaip anksčiau. Tačiau jei krizė užsitęs, su dalimi darbuotojų teks atsisveikinti arba išleisti juos nemokamų atostogų.

Egipto žiniasklaida remdamasi Finansų ministerijos duomenimis praneša, kad 2010 m. šalies turizmo sektoriuje iš viso dirbo daugiau nei 4 mln. gyventojų. Vis dėlto pernai šis skaičius buvo 40-50 proc. mažesnis.

Turizmo atsigavimo viltis egiptiečiai sieja su rusų turistais. Nors viešint Hurgadoje buvo galima sutikti nemažai rusakalbių, iki šiol iš Rusijos nevykdomi jokie skrydžiai į šią šalį. Net per Minską rusams sunku išskristi į pamėgtus kurortus, nes Baltarusijos turizmo agentūros vengia jiems parduoti kelialapius.

Egiptas tikisi, kad Maskva dar šiemet atnaujins skrydžius, o kol tai neįvyko, mėgina pritraukti daugiau Kinijos, Japonijos, ir kaimyninių šalių turistų.

„Tez Tour“ atstovas T. Saidas tvirtino, kad šiuo metu poilsiauti Hurgadoje kaip niekad pigu. Tačiau turizmo bendrovės atstovai Lietuvoje nepateikė informacijos, kaip skiriasi šiemetinės ir pernykštės poilsinių kelionių kainos. Internete skelbiamos kelionių kainos prasideda nuo 320-350 eurų vienam asmeniui už 7 dienas.

Dar labiau sustiprintas saugumas

Hurgadoje sutiktas Lietuvos ambasados Egipte konsulas Justas Vaišnoras buvo susitikęs su aukštais pareigūnais, atsakingais už saugumą šiame regione.

„Kiekvienas incidentas nuolat linksniuojamas tarptautinėje spaudoje, nes Egiptas yra itin pamėgta daugelio europiečių atostogų vieta, o į kritiką egiptiečiai reaguoja itin jautriai. Jie žino, kad yra po padidinamuoju stiklu, tad skiriamos lėšos saugumui užtikrinti milžiniškos“, – pasakojo J. Vaišnoras.

Anot jo, Egipto valdžia oficialiai pranešė į saugumo priemones papildomai investuosianti 32 mln. JAV dolerių. Be to, bus įrengtos ir į bendra sistemą integruotos papildomos vaizdo stebėjimo kameros, įdiegta papildoma rentgeno ir skanavimo įranga, pasamdyta papildomo apsaugos personalo.

„Ar mane įtikino egiptiečių ryžtas? Aš manau, jų ryžtu būtų sunku abejoti, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos ambasada nestebės saugumo situacijos ar tam mažiau skirs dėmesio – mums yra itin svarbu, kad būtų užtikrintas mūsų piliečių saugumas“, – sakė J. Vaišnoras.

Ar į lėktuvą galima įsinešti skysčių?

Šiuo metu daugelis užmiesčio viešbučių yra aptverti aukšta mūrine tvora. Įvažiavimas į juos užtvertas. Kiekviena įvažiuojanti transporto priemonė – nesvarbu, ar kelionių agentūrų autobusiukas, taksi, ar privatus automobilis – patikrinama. Apsaugos darbuotojas su apšviečiamu veidrodžiu apžiūri, ar ant mašinos dugno nėra pritvirtintų įtartinų daiktų.

Prie įėjimo į kiekvieną viešbutį įrengti metalo detektoriai, nuolat budi vienas ar keli apsaugos darbuotojai – kai kurie iš jų ginkluoti automatiniais ginklais. Gatvėse nemažai policijos postų, kuriuose taip pat nuolat budi ginkluoti pareigūnai.

Norėdamas išvykti ar atvykti į naują Hurgados oro uostą, kiekvienas automobilis ar autobusas turi pravažiuoti kelis patikrinimų postus. Pačiame oro uoste keleiviai, jų dokumentai ir daiktai tikrinami taip pat kelis kartus. Pirmas patikrinimas – rentgeno aparatu peršviečiami visi daiktai. Vėliau tikrinami dokumentai. Galiausiai po pasų patikros dar vienas daiktų patikrinimas.

Norėdamas įsitikinti, kaip veikia oro uosto apsauga, DELFI žurnalistas rankiniame bagaže pasiliko du 200 ml talpos buteliukus su žolelių ekstraktais, kuriuos dovanų gavo vietinėje parduotuvėje. Atrodė, kad, kad juos nesunkiai pavyks prasinešti į lėktuvą, tačiau praleidus kuprinę per paskutinį rentgeno aparatą, prieiti paprašė rūkantis apsaugos darbuotojas.

Nelaukdamas jo nurodymų žurnalistas išėmė vieną buteliuką.

Tačiau pareigūnas pasakė, kad yra dar vienas, tad teko ištraukti ir šį. „Kas čia yra?“ – paklausė. Paaiškinimas, kad tai – suvenyras, pareigūno neįtikino ir tuomet buvo pakviestas jaunesnis kolega. Šis atsuko kamštelį, pauostė, ir kažką kolegai paaiškino arabiškai.

Galiausiai buteliukai buvo paimti, o vyresnysis pareigūnas šypsodamasis rusiškai atsiprašė: „Atleisk, drauge, negalima“.