Nepastebėti nelieka, o gal net labiau į akis krenta netvarkingi kampeliai, neretai įsitaisę pačiame miesto centre, šalia reprezentacinių vietų.

Bene labiausiai Panevėžį darko seni, surūdiję, apsilupę, nebeveikiantys kioskai. Jie stūkso, tarsi nebylus priekaištas miesto šeimininkams.

Valdžia pagaliau ryžosi atsikratyti garbės nedarančių kioskų.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Ramūno Vyžinto vadovaujama komisija jau rengia tvarką, pagal kurią, pasibaigus prekybos leidimo galiojimui, bus šalinami laikini prekybos ar paslaugų paskirties statiniai – įvairūs kioskai, paviljonai ar jų liekanos.

Tokių netvarkingų kioskų Panevėžyje yra apie trisdešimt. Tačiau jų atsikratyti nėra taip paprasta – kioskai privati nuosavybė, o jų savininkų gyvenamoji vieta nežinoma. Kai kurių nežinomi ir savininkai.

Pasitinka atvykstančius svečius

Bene prasčiausiai atrodo šalia autobusų stoties esantys kioskai. Tokiu vaizdeliu pasitikti miesto svečius visiškai nebetinka, tad artimiausiu metu aplinka turėtų keistis.

„Autobusų stoties prieigose esantys kioskai yra teritorijoje, kurią Savivaldybė planuoja iš esmės sutvarkyti 2014–2020 metų Europos Sąjungos investicijų laikotarpiu“, – teigia R. Vyžintas.

Gavęs tikslinę Europos Sąjungos paramą, Panevėžys numato įgyvendinti trylika projektų su konkrečiomis veiklomis. Tarp jų – bus tvarkoma visa autobusų stoties teritorija, rekonstruotas pagrindinis pastatas, autobusų išvykimo aikštelės, įrengti dengti peronai keleiviams ir kt.

Autobusų stoties prieigose bus plečiama automobilių stovėjimo zona, įrengta daugiaaukštė mašinų aikštelė, rekonstruojamas skveras, sutvarkytas apšvietimas ir pan. Suprantama, kad varganiems kioskams vietos atnaujintoje erdvėje nebeliks.

Pirmieji žingsniai

„Nekalbame apie geros išvaizdos, tvarkingus, žmonėms reikalingus, naudojamus ir ateityje išliksiančius kioskus. Tačiau yra kita statinių grupė – apleisti, netvarkingi, nenaudojami kioskai ar paviljonai. Patys juos matome, dėl jų skundžiasi miesto įvaizdžiu susirūpinę gyventojai. Jie visiems bado akis. Yra taip, kad vienų kioskų savininkai žinomi, kitų – ne. Taigi miestui būtina apsispręsti, pagal kokį teisinį mechanizmą turi būti pašalinti šie Panevėžio įvaizdžiui kenkiantys statiniai“, – sako R. Vyžintas.

Administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, pirmiausia svarstoma, kaip parengti teisinę bazę, kad kioskais būtų galima atsikratyti pagal įstatymus, be to, nepažeidžiant smulkiųjų verslininkų interesų. Darbo ėmėsi ir teisinę bazę jau kuria atsakingi asmenys.

Kioskų, paviljonų ar jų liekanų šalinimo tvarką tvirtinti Tarybai turėtų būti teikiama vasario mėnesį.
R. Vyžintas teigia, kad pirmiausia miestas atsikratys savininkų neturinčių kioskų.

„Iš esamų kioskų savininkų pareikalausime susitvarkyti, o jeigu to nedarys, teks imtis griežtesnių priemonių“, – kalbėjo R. Vyžintas.

Už Europos Sąjungos lėšas tvarkomoje teritorijoje esantys kioskai taip pat privalės būti iškelti arba nugriauti. Tai padaryti teks patiems savininkams, o jiems to nepadarius, griovimo išlaidos bus išreikalautos per teismą.

Išliks tik vienetai

Miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnysis dizaino specialistas Romualdas Lukšas mano, kad kioskais susirūpinta pačiu laiku – jie tikrai darko vaizdą.

Komisijos darbe dalyvaujantis dizaino specialistas dabar laukia, kol bus sutvarkyti teisiniai reikalai.
Pradėjus šiuos statinius naikinti, dar nereiškia, kad kioskų Panevėžyje nebeliks. Jie bus, žmonės juose galės dirbti, tačiau kioskai turės būti visai kitokie – pirmiausia bus kreipiamas dėmesys į estetinį statinio vaizdą, griuvėsių, palaikių būdelių tikrai nebebus.

Kad visi kioskai mieste būtų vienodi, nebus reikalaujama. Pasak R. Lukšo, nebūtina jų statyti pagal vieną tipinį projektą. Nebent vienas šalia kito tų kioskų iškiltų keletas.

„Vis dėlto kioskų era jau baigiasi. Tiek, kiek jų buvo kadaise, jau nebėra. Ir nebereikia. Žiūrėjau seną miesto schemą, aiškiai matyti, kad dabar kioskų gerokai sumažėjo. Tai pačioje nepriklausomybės pradžioje visi puolė kioskus statyti – statybai leidimų nereikėjo, jie registruoti kaip laikini statiniai. Kai kurie riogso iki šiol“, – „Sekundei“ teigė dizaineris.

Ateityje turėtų išlikti tik išskirtinėmis prekėmis prekiaujančiųjų, o ne perpardavinėtojų, prekybos centruose nupirktas prekes siūlančiųjų, kioskai.

„Paslaugų tiekėjams, be abejo, derėtų kurtis ne kioskuose, o patalpose – ir patiems dirbti patogiau, ir jų klientams nereikėtų pro langelį kalbėtis ar lauke laukti, kol laikrodžio elementus pakeis“, – mano R. Lukšas.