„Pastaruoju metu buvome pasamdę 4-5 jaunus žmones, kurie prieš įsidarbindami pasakoja, kaip labai nori dirbti, ieško darbo, kurį galėtų derinti su studijomis. Po 2-3 darbo savaičių dažnai jie persigalvoja, sako, kad nebenori dirbti, nes draugai ilsisi, arba paaiškina, kad dirbti nebeleidžia tėvai. Nors pagal sutartį žmogus dar turi tam tikrą laiką atidirbti, tačiau jie skambina į biurą, pykstasi su administratore ir ginčijasi, kad nieko neprivalo“, - savo patirtimi apie darbuotojų paiešką pasidalijo verslininkas (vardas ir pavardė žinomi).
Pašnekovas primena, kad pasirašiusiam darbo sutartį žmogui išeiti iš darbo tą pačią dieną neleidžia teisės aktai.
„Mes investuojame į naujo darbuotojo, 19-21 m. amžiaus, apmokymus, pavyzdžiui, kaip dirbti su kasos aparatu, papasakojame apie prekes, tai mums užtrunka apie dvi savaites. Mokymai vyksta darbo metu. Bet jei žmogus nori išeiti iš darbo, reikia žinoti ne tik savo teises, bet ir pareigas. Juk reikia surasti kitą žmogų į jo vietą“, - dėstė jis.
Pasak jo, sudėtinga rasti patikimų darbuotojų, kurie užimtų pardavėjo-konsultanto pareigas.
„Apie 18-mečius, kurie ateina dirbti vasarai aš net nekalbu, jie visiškai nejaučia atsakomybės. Buvo mergina, kuri atėjo dirbti, pasakė, kad nori išeiti, sutarėme, kad dar 3 dienas atidirbs, bet kitą dieną ji tiesiog dingo. Paskui mergina sugalvojo istoriją, kad jos mamai pasidarė bloga ir ją reikėjo nuvežti į ligoninę, nors jokių tai įrodančių pažymų nėra“, - piktinosi verslininkas.
Nepasakyčiau, kad žmonės turi ir labai aukštus lūkesčius dėl atlyginimo. Atėjusių į darbo pokalbį klausiu, kiek jie norėtų uždirbti ir dažniausiais atsakymas: bent jau minimumą. Kai paklausi, kodėl tiek mažai, sako, nes Lietuvoje niekas daugiau nemoka, reikia į Angliją važiuoti. O kad galima geriau dirbti ir daugiau uždirbti – nesuvokia
Teisės aktai numato, kad jeigu darbuotojas ir darbdavys nesusitaria kitaip, darbuotojas iš darbo gali išeiti įspėjęs prieš 14 darbo dienų. Tačiau abi pusės gali susitarti ir dėl trumpesnių įspėjimo ir išėjimo iš darbo terminų.
„Jei mums nereikia ieškoti kito žmogaus, kuris darbuotoją pakeistų, tikrai jo nelaikome, bet kartais žmogų priimi, jis pasirodo adekvatus, kito nebeieškai, o kai po mėnesio jis išeina, suprantama, kad reikia laiko surasti naują žmogų“, - kalbėjo verslininkas.
Tiesa, kalbėdamas iš patirties jis dėsto, kad visai kitaip sekasi su darbuotojais, kurie įsidarbina jau turėdami patirties.
„Tokie žmonės jau žino, ką reiškia dirbti ir uždirbti. Jie gerokai rimčiau žiūri į savo įsipareigojimus. Bet tokių kandidatų rasti nelengva, dažnai žmogui, vyresniam nei 30 metų, nelabai tinka stovimas darbas“, - kalbėjo jis.
Paklaustas, koks pardavėjams – konsultantams yra mokamas atlyginimas, verslininkas dėsto, kad vidutiniškai jis yra didesnis nei minimalus mėnesio atlygis: jį sudaro bazinė dalis ir procentas nuo pardavimų.
„Nepasakyčiau, kad žmonės turi ir labai aukštus lūkesčius dėl atlyginimo. Atėjusių į darbo pokalbį klausiu, kiek jie norėtų uždirbti ir dažniausiais atsakymas: bent jau minimumą. Kai paklausi, kodėl tiek mažai, sako, nes Lietuvoje niekas daugiau nemoka, reikia į Angliją važiuoti. O kad galima geriau dirbti ir daugiau uždirbti – nesuvokia“, - sakė jis.
Apie problemą žino, bet vien darbuotojų nekaltina
Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė sako pastebėjusi, kad jauni darbuotojai yra mažiau atsakingi, tačiau primena, kad pasitaiko išimčių.
„Atsakomybės jausmas priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo žmogaus brandos. Jauni žmonės, 18-25 metų amžiaus, yra nelinkę prisirišti prie darbdavio ir gerokai lengviau keičia darbus. Kai jau jie randa norimą darbą, tuomet jame lieka dirbti nuolat. Jauni žmonės nori, kad ne tik įmonėje būtų gera atmosfera, bet ir geros darbo priemonės, darbovietė turėtų patrauklų įvaizdį, egzistuotų motyvacinė sistema, o vadovas su jais elgtųsi gražiai. Iš verslininkų dažnai girdime, kad darbuotojus pritraukti gal ir nesunku, bet išlaikyti - sudėtingiau“, - teigė R. Karavaitienė.
Ji yra pastebėjusi, kad kartais jauni žmonės gali ir nežinoti, kad išeidami iš darbo turi iš anksto apie tai įspėti darbdavį.
„Tiesiog trūksta patirties, kaip elgtis organizacijoje ir tinkamai eiti savo pareigas. Kartais jauni žmonės taip pasielgia ne dėl atsakomybės stygiaus, bet iš nežinojimo“, - dėstė ji.
Paklausta, ar išėjimo iš darbo priežastimi dažnai yra atlyginimas, specialistė nurodo, kad jauni darbuotojai dažniausiai renkasi tokias darbo vietas, kur atlyginimai nėra dideli, tai, pavyzdžiui, prekybos ir aptarnavimo sektoriai.
„Iš esmės jauni žmonės patys renkasi mažiau apmokamas pozicijas, o paskui dėl to nusivilia ir išeina“, - pastebi R. Karavaitienė.
Visgi pataria iš darbo norinčius išeiti darbuotojus paleisti, kada jie to prašo, antraip įmonei gali būti daugiau žalos nei naudos.
„Nemotyvuotas dirbti pardavėjas gali tiesiog stovėti prie kasos ir apsimetinėti, kad pirkėjų nėra, kenkti įmonei“, - mano specialistė.
„Dažniausiai darbą keičia tie darbuotojai, kurių stažas įmonėje yra iki vienerių metų, o po to darbo patirčiai vienoje įmonėje ilgėjant, darbas keičiamas vis rečiau. Po 5-erių metų darbo vienoje įmonėje naujo darbdavio ieškoma žymiai rečiau. Lojalumas darbdaviui yra įgyjamas“, - kalbėjo jis.
Skaičiuojama, kad apie 20-30 tūkst. darbuotojų kas mėnesį pakeičia darbo vietą, jei jų darbo stažas įmonėje yra iki 5-erių metų.
„Kalbant apie jaunus darbuotojus, reikia pripažinti, kad didelė dalis jų dėvi rožinius akinius ir mano, kad darbdavys jį priims, pasiūlys gerą darbo vietą ir vykdys visus reikalavimus, mokės gerą atlyginimą ir t.t. Kai darbuotojas patenka į įmonę, kur rožiniai akiniai labai greitai nukrenta, bet jis dar yra nepraradęs tikėjimo, kad kitur bus geriau, žmogus darbo vietą keičia. Tad sprendimą keisti darbą siejame ne tik su atlyginimu, bet ir su verslo požiūriu į darbuotoją“, - teigė A. Černiauskas.
Jis primena, kad bandomasis laikotarpis Lietuvoje gali būti nustatytas dvejopai. Jei jį nustato verslininkas, pirmuosius 3 mėnesius darbuotojas neturi teisių į jokias išmokas ir išeidamas iš darbo turi darbdavį įspėti prieš 14 darbo dienų, kai verslininkas darbuotoją apie atleidimą gali įspėti prieš 3 dienas.
Jeigu darbuotojas, sudarydamas darbo sutartį, nustato bandomąjį laikotarpį, arba šis laikotarpis nustatomas darbuotojo ir verslininko sutarimu, darbuotojas įgauna tokias pat teises kaip ir darbdavys – gali išeiti iš darbo įspėjęs prieš 3 dienas.
Mažiau nei metus išdirbęs darbuotojas, jei į jo mokymus buvo investuota, gali būti paprašytas atlyginti jo mokymui skirtas išlaidas.
Norite išsakyti savo nuomonę šia tema? Pasidalyti patirtimi? Kviečiame tai padaryti! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (1156)