Praėjusį savaitgalį žvejų antplūdį atlaikiusi Kuršių nerija jo laukia ir šį šeštadienį bei sekmadienį.

„Pasimokėme iš praėjusio savaitgalio, todėl šįkart dirbsime dar geriau. Naktį iš penktadienio į šeštadienį ir naktį iš šeštadienio į sekmadienį pirmasis keltas iš Klaipėdos, Naujosios perkėlos, kels 3 val. naktį, jei tik bus norinčiųjų persikelti. Darbą anksčiau nei įprasta pradės ir antrasis keltas. Tikrai perkelsime visus norinčiuosius“, – teigė bendrovės „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius Darius Butvydas.

Praėjusią savaitę šeštadienio rytą žvejai prie Naujosios perkėlos suvažiavo apie 3 val., nors pirmasis reisas į Kuršių neriją tvarkaraštyje numatytas 5.40 val. Automobilių eilė nusidriekė tokio ilgio, kad jau siekė Minijos gatvę.

„Tuomet taip pat operatyviai reagavome į susiklosčiusią padėtį. Keltas pradėjo kelti automobilius nuo 4 val. ryto, antro kelto įgula į darbą taip pat atėjo valanda anksčiau. Todėl šį savaitgalį nusprendėme pradėti dirbti nuo 3 val., kad žmonėms, skubantiems gaudyti stintų, nereikėtų stovėti eilėse prie keltų“, – aiškino D. Butvydas.

Visą savaitgalį į Kuršių neriją ir iš jos kels du keltai. „Laikysimės tvarkaraščio, bet jei matysime, kad susirenka daugiau automobilius kelsime be tvarkaraščio. Reaguosime labai lanksčiai“, – tikino D. Butvydas.

Praėjusį savaitgalį – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį iš Klaipėdos į Kuršių neriją buvo perkelti 2396 automobiliai, o atgal – 2357.

Pirmąjį šių metų savaitgalį, kai ant Kuršių marių tik pradėjo formuotis ledas ir ant jo lipti dar nebuvo saugu, per tris dienas į Kuršių neriją iš Klaipėdos perkelti 1056 automobiliai.

Paklaustas, ar grįžtantieji atgal iš Kuršių nerijos taip pat turi pasirinkti atitinkamą laiką, kad nepatektų į spūstis, D. Butvydas patikino, jog tokių eilių Kuršių nerijoje prie kelto, kaip vasarą, praėjusį savaitgalį tikrai nesusidarė.

„Matyt, žmonės pažvejoja ir važiuoja namo, o ne laukia iki paskutinės minutės. Vasarą juk kitaip – poilsiautojai stengiasi kuo ilgiau pabūti, o tada vienu metu visi pradeda važiuoti perkėlos link, todėl ir susidaro didelės eilės“, – aiškino D. Butvydas.

Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė, paklausta, ar žvejų antplūdis padeda užsidirbti Kuršių nerijos verslininkams, teigė, jog svarbiausia tai, kad Neringa yra gyva ir žiemą.

„Smagu, jog poledinė žūklė padeda spręsti sezoniškumo problemą. Kiek žinau, praėjusį savaitgalį Preiloje, nes prie jos geriausiai kibo stintos, todėl į šią gyvenvietę ir plūdo žmonės, nebebuvo laisvų vietų, kur apsistoti nakvynei.

Žinoma, tų vietų yra gerokai mažiau nei vasarą. Be to, ir kainos juokingos – dvivietį kambarį parai galima išsinuomoti už 10 eurų. Dauguma atvažiavusių žvejų apsistoja arba savo turimuose būstuose, arba pažįstamų namuose. Juk ne paslaptis, kad Neringoje labai daug nekilnojamojo turto priklauso ne neringiškiams, o Lietuvos didmiesčių gyventojams. Nemažai žvejų išvis nemiega – pasistato ant ledo palapines ir jose žvejoja visą naktį, o kitą dieną išvažiuoja namo“, – teigė I. Baltrušaitienė.

Ji tikino, kad žvejai kalba, jog stintos dabar geriausiai kimba ties Nida, o nebe ties Preila. „Todėl šį savaitgalį visi laukiami Nidoje. Be to, girdėjau, jog kimba labai gerai, stinta tiesiog pati ant kranto lipa“, – juokėsi pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (84)