Statistikos departamentas VPR pradėjo skaičiuoti nuo šių metų gegužės mėnesio - tada šis rodiklis buvo mažiausias ir siekė -33. Geriausiai ekonominę situaciją šalyje Lietuvos gyventojai vertino liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai VPR buvo -24.
Gruodį 52 proc. Statistikos departamento apklaustų šalies gyventojų prognozavo, kad per artimiausius 12 mėnesių jų namų ūkio finansinė padėtis išliks nepasikeitusi (tiek pat kiek ir lapkritį), manančiųjų, kad padėtis truputį pagerės, buvo 11 proc. (lapkritį - 12 proc.), o kad ji truputį pablogės, manė 19 proc. apklaustųjų (lapkritį - 21 proc.).
Nė vienas iš per pastaruosius septynis mėnesius apklaustųjų nemanė, kad namų ūkio finansinė padėtis žymiai pagerės.
Daugiau nei trečdalis (39 proc.) apklaustųjų gruodį laikėsi nuomonės, kad šalies ekonominė padėtis artimiausiais metais išliks nepakitusi (lapkritį taip manančiųjų buvo 40 proc.), kad ekonominė situacija truputį pablogės, gruodį manė 27 proc. apklaustųjų (lapkritį - 28 proc.), o kad ji truputį pagerės - 17 proc. (16 proc.).
Nė vienas iš per pastaruosius septynis mėnesius apklaustųjų nemanė, kad šalies ekonominė padėtis žymiai pagerės.
Gruodį, kaip ir lapkritį, prognozuojančiųjų, kad nedarbo lygis per artimiausius 12 mėnesių truputį išaugs, buvo 43 proc., o manančiųjų, kad nedarbo lygis išliks nepakitęs, buvo 25 procentai. Gruodį 16 proc. prognozavo žymų nedarbo augimą (lapkritį tokios nuomonės buvo 20 proc. apklaustųjų).
Beveik pusė (44 proc.) respondentų gruodį teigė, kad per artimiausius 12 mėnesių kiek nors sutaupyti yra labai netikėtina (lapkritį - 45 proc.). Manančiųjų, jog sutaupyti gana netikėtina, gruodį buvo tiek pat kiek ir lapkritį - 36 proc., o manančiųjų, kad sutaupyti yra gana tikėtina, padaugėjo nuo 15 iki 17 procentų. Nė vienas iš respondentų nemanė, kad sutaupyti per artimiausius metus yra labai tikėtina (lapkritį taip manė 2 proc.).
Gruodžio mėnesio VPR Lietuvoje (-26) buvo šešiais punktais mažesnis nei Lenkijoje (-20).