Pirmadienį VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo instituto išplatintame pranešime nurodyta, kad moteriai bus išmokėta įstatymuose numatyta dviejų mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija.
Didžiulis atlyginimas, valdžia, darbuotojų nuolankumas, įtaka – tokius privalumus gali vardyti įmonių vadovai, tačiau iš tiesų už pačios aukščiausios pozicijos įmonėje slepiasi ir daug nutylėtos tiesos.
Advokatų profesinės bendrijos „Jurex“ vadovaujančioji partnerė Jurgita Judikcienė vienareikšmiškai patvirtina – įmonės darbuotojų teisės daug geriau apsaugotos nei įmonių vadovų.
„Aišku, darbuotojas (apsaugotas – red.). Įmonės vadovas turi daugiau atsakomybių, daugiau pareigų ir rizikos daug daugiau“, – teigė ji.
Kaip aiškino teisininkė, kai įmonė samdo vadovą su juo yra sudaroma darbo sutartis, tačiau įmonės vadovo atleidimo pagrindas yra numatytas ne Darbo kodekse, o Akcinių bendrovių įstatyme ir jam negalioja numatyti įspėjimo terminai ar atleidimo priežastys.
„Vadovas gali būti atšauktas bet kada, dėl bet kokios priežasties arba jai net nesant, – komentavo darbo teisės specialistė. – Šiuo atveju vadovas yra absoliučiai nesaugus, dėl to vadovai, tardamiesi dėl darbo sąlygų, tai aiškiai supranta ir bando darbo sutartyje susiderėti dėl didesnių darbo išmokų“.
J. Judickienė taip pat paminėjo įmonės vadovų nešamą atsakomybę – tiek prieš trečiuosius asmenis, tiek prieš darbuotojus, tiek prie įmonės savininkus.
Pasiteiravus, kaip įmonių vadovams yra su kitomis Darbo kodekse įtvirtintomis nuostatomis, pavyzdžiui, dėl atleidimo nėštumo, motinystės/tėvystės atostogų ar ligos metu, advokatė atsakė: „Yra tam tikri ribojimai, kad net ir esant pažeidimams atostogų, nedarbingumo, nėštumo metu negalima arba atleidžiant priklauso didesnės išmokos“.
Atostogos vadovams, pasak specialistės, priklauso pagal Darbo kodeksą, bet derantis dėl darbo sutarties galima sutarti ir dėl kitokio laiko.
Dar viena detalė, leidžianti mažiau romantizuoti įmonės vadovo poziciją, – atsakomybė.
„Vadovas atsako prieš trečiuosius asmenis kaip vadovas: jei yra taikoma administracinė atsakomybė, taikoma bendrovei, pavyzdžiui, už nelegaliai įdarbintus asmenis, ar asmens duomenų apsaugos pažeidimus, tai tam tikrais atvejais, kai numato įstatymas, kad yra baudžiamas atsakingas asmuo ir jei nėra priskirta kito asmens, tai tokiais atvejais laikoma, kad atsakingas vadovas ir jam asmeniškai skiriamos tam tikros baudos“, – pasakojo specialistė.
„Aišku, tai nereiškia, kad visa verslo rizika yra perduodama vadovui asmeniškai, nes turi būti įrodoma, kad vadovas buvo neapdairus, neatsakingas, kad buvo sulaukta neigiamų pasekmių“, – komentavo pašnekovė.
Lietuviškos įmonės nelinkusios pasiūlyti „parašiuto“
Personalo atrankos įmonės „People Link“ direktorė Jurgita Lemešiūtė-Frejienė teigė, kad nors įmonės vadovo atleidimas daug paprastesnis nei įprastinio darbuotojo, visgi vadovas, prieš sutardamas dėl darbo sąlygų, gali išsiderėti taip vadinamą „parašiutą“ – išmoką, jei bus atleistas iš darbo.
„Užsienyje „parašiutas“ – labai dažna praktika. Tai vadovo sutartyje nurodoma suma, kuri jam bus išmokama atleidimo atveju“, – kalbėjo pašnekovė.
Vis dėlto J. Lemešiūtė-Frejienė pripažino, kad Lietuvoje praktikoje dažniausiai atsisveikinimai su įmonės vadovais yra draugiški, su jais yra atsiskaitoma arba pagal išdirbtą laikotarpį, arba pagal pasiektus rezultatus.
„Nuo įmonės vadovo labai daug kas priklauso, tai natūralu, kad ir įmonės akcininkai nėra linkę konfliktuoti su vadovu, nes tai žmogus, kuris yra artimiausiais tiek įmonės darbuotojams, tiek klientams. Todėl labai jau retai vyksta sudėtingos ar konfliktinės situacijos, o vis dėlto nutikus tokiems atvejams ieškoma abipusio sprendimo, kaip nutraukti bendradarbiavimą“, – teigė ji.
Pasak personalo atrankos specialistės, „parašiuto“ sutartyje praktika visgi nėra tokia populiari Lietuvoje: juos siūlo dažniausiai užsienio kapitalo įmonės, o lietuviškos – nelinkusios. Tačiau ir patys kandidatai į įmonių vadovus šį punktą retai pamini kaip būtiną.
Su vadovais blogiau nei su pardavėjais
Personalo atrankos bendrovės „AIMS International Lietuva“ vadovaujantysis partneris Šarūnas Dyburis, kalbėdamas apie samdomus vadovus, paminėjo, kad tai yra pati rizikingiausia pozicija įmonėje.
„Įmonės vadovas neša visišką juridinę atsakomybę už įmonę, jos sprendimus ir dažnu atveju net gali grėsti civilinė ar baudžiamoji atsakomybė, jei įmonė nesilaiko įstatymų“, – kalbėjo pašnekovas.
„Dėl atleidimo sąlygų sutartyje vadovas gali susitarti, bet pagal įstatymą tai yra nenumatoma, - kalbėjo pašnekovas. - Pagal bendrąją praktiką dažnai yra išmokomos tos pačios išeitinės, bet jei žiūrėtume tik juridiškai, tai įmonės vadovas tiek priimamas, tiek atleidžiamas pagal kitą įstatymą ir išeitinės kompensacijos yra dviejų šalių susitarimo klausimas“.
Dar viena vadovams krentanti nemaloni patirtis – streso lygis.
„Tai tikriausiai priklauso ir nuo įmonės, ir nuo paties žmogaus, bet faktas, kad įmonės vadovas patiria daugiau streso, nes jis atsakingas tiek už visus darbuotojus, tiek už rezultatus, finansinę būklę, atsiskaitymus. Nepaisant to, kad kažkuris „kareivis“ nepadarė gero rezultato, atsakomybė tenka „generolui“, – pridėjo Š. Dyburis.
Kalbant apie psichologinę vadovo būklę jam taip pat tenka išmokti laviruoti tarp įmonės savininkų, akcininkų ir darbuotojų. Norėdamas turėti motyvuotą komandą įmonės vadovas turi mąstyti apie darbuotojų skatinimą, tačiau tai gali susikirsti su akcininkų reikalavimu ir noru uždirbti kuo didesnį pelną.
„Idealiame pasaulyje įmonės vadovas turi atstovauti ir darbuotojams, ir akcininkams. Labai dažnai šie interesai yra kardinaliai priešingi – darbuotojai nori didesnio atlyginimo, tai reiškia, kad įmonė turi išleisti daugiau, o savininko interesas – kuo didesnis pelnas, tai tenka mažinti išlaidas, o tai reiškia, kad atlyginimų reikia mažų mažiausiai nekelti. Tai įmonės vadovas visada tarp dviejų girnapusių – gero įmonės vadovo ir yra funkcija abi interesų grupes suderinti“, – kalbėjo pašnekovas.
Lietuvoje ne vienas darbdavys yra pasiskundęs, kad šalyje sunku surasti gerų pardavėjų, tačiau kaip yra su įmonės vadovais? Ar gerų vadovų pasiūloje yra pakankamai?
„Su vadovais yra dar baisesnė situacija ir gerų vadovų trūkumas yra labai didelis. Su pardavėjais – tai jau klasikinė situacija, su vadovais – dar blogiau: nėra tų, kas juos ruošia. Tai yra pačios įmonės reikalas, bet jos didžiąja dalimi neskiria tam pakankamai nei dėmesio, nei resursų“, – pasakojo Š. Dyburis.
Atleisti galima ir nedarbingumo metu
Advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis teisininkas, advokatas Maksimas Saveljevas pastebėjo, kad bendrovės vadovo ir bendrovės santykiams būdingas tam tikras dualumas, t. y. „vidiniuose" santykiuose vadovas vertinamas kaip darbo teisinių santykių subjektas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, o „išoriniuose" bendrovės santykiuose su kitais asmenimis – kaip bendrovės vardu vienvaldiškai veikiantis bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas ir atstovas.
„Bendrovės vadovo teisinė padėtis yra specifinė dėl to, kad iš esmės jis veikia pagal civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos, o darbo sutartis reguliuoja vadovo darbo teisinius santykius iš esmės tik socialinių garantijų, užtikrinimo prasme“, – aiškina jis.
Vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartais nei kitam darbuotojai: vadovas – valdymo organas, jam suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu.
„Bendrovės akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ar valdybai praradus pasitikėjimą vadovu ar nusprendus operatyviai koreguoti bendrovės valdymą bei konstatavus, kad kito asmens gebėjimai valdyti bendrovę didesni, ir tai suteiks bendrovei daugiau naudos, Akcinių bendrovių įstatymas suteikia teisę atšaukti vadovą iš pareigų. Kitais žodžiais tariant, vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti nesusijusi su jo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, t. y. ji – absoliuti. Atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis, vadovo pareigybės ir vadovo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei“, – aiškino advokatas.
Pasak M. Saveljevas, Lietuvos Aukščiausiais teismas yra išaiškinęs, kad atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų ir nutraukti su juo darbo sutartį galima ir vadovo laikino nedarbingumo laikotarpiu.
„Priešingu gi atveju, kaip teigė teisėjai, Darbo kodekse nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrovės vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesus. Tai paneigtų bendrovės ir jos vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus“, - komentavo jis.
Vis dėlto kai kurios garantijos galioja tiek įmonės vadovui, tiek ir kitiems darbuotojams: pavyzdžiui, atleisti nėštumo metu, auginančiais vaikus iki trejų metų.
„Atšaukiant bendrovės vadovą iš pareigų, bendrovės vadovui turi būti išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu darbo sutartis su vadovu nutraukiama dėl vadovo kaltės, vadovui visiškai nemokama išeitinė išmoka. Tuo metu atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, darbuotojui gali būti išmokama iki šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, priklausomai nuo jo darbo stažo toje darbovietėje trukmės“, - išeitinių klausimą komentavo M. Saveljevas. Specialistas pabrėžė, kad įmonių vadovai gali susitarti darbo sutartyse dėl to, kad jiems būtų taikomos tos pačios garantijos, kaip ir kitiems darbuotojams.
