Vis dėlto du trečdaliai australų šeimų turi augintinį. Tai vienas aukščiausių tokios rūšies rodiklių pasaulyje. Gali nuskambėti juokingai, bet naminiai šunys ir katės yra svarbūs ir šalies ekonomikai, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Australijos verslo naujienas.
Neskaitant sunkiai beveik be jokių kaštų dirbančių aviganių ir galvijų bandas prižiūrinčių kaimo šunų įnašo, naminių gyvūnų reikmėms skirtoje pramonėje darbą turi apie 50 tūkst. žmonių. Ši pramonė verta apie 5 mln. dolerių per metus – tai daugiau negu Australijos paukštininkystės ūkis, tampantis vis svarbesne šalies eksporto šaka.
Žadama didžiausia ekonomikos recesija
Saulėta sėkmės šalimi vadinama Australija, Naujuosius metus pasitikusi įspūdingais fejerverkais, beveik visą pirmą 2016 m. savaitę yra gaubiama juodų debesų. Dėl nesiliaujančio lietaus Naujojo Pietų Velso valstijos rytinėje dalyje netrukus laukiama potvynių. Pragiedrėjimo artimiausiu metu nežadama.
Panašiais žodžiais apibūdinama ir šalies ekonomika: žiniasklaidoje jau senokai pranašaujama, kad 2016 m. Australija žengs į didžiausią ekonomikos recesiją per 25 metus. Panašu, kad, priešingai nei 2008 m. prasidėjęs globalus ekonomikos nuosmukis, dabar jaučiama pasaulinė recesija žaliojo kontinento neaplenks.
Nedarbas Australijoje išaugo iki 6,2 proc., o Australijos doleris, palyginti su JAV doleriu, per šešerius metus nupigo 36 proc. ir dabar yra vertas 72 JAV dolerio centų.
Dėl sulėtėjusių Kinijos vystymosi tempų beveik per pusę atpigo pagrindinių Australijos eksporto šakų – naudingųjų iškasenų, ypač geležies rūdos, akcijos. Užsienyje didėja tik australiško urano paklausa.
Antra vertus, klimato pasikeitimų prognozuotojai 2016 m. pradžioje Australijai buvo numatę sausras ir baisų vandens trūkumą.
Gyventojų skolos didžiausios šalies istorijoje
Viešosios gyventojų nuomonės apklausos rodo, kad australus šiuo metu labiau negu imigracijos, aplinkosaugos ir socialinės problemos domina šalies ekonomika. Tai nieko nuostabaus, turint omenyje, kad šalies kaupiamojo biudžeto deficitas yra didžiausias per 60 metų ir 2015–2016 finansiniais metais, kaip numatoma, pakils iki 35 mlrd. Australijos dolerių.
Australų šeimos skolos, palyginti su pajamomis, taip pat didžiausios šalies istorijoje – 154 proc. Malcolmo Turnbullo vyriausybė tai aiškina į valstybės iždą nesurinktais mokesčiais ir sumažėjusia žaliavų paklausa pasaulyje.
Ministras pirmininkas tvirtina, kad problemos bus sprendžiamos ne laužant rinkimų pažadus nedidinti mokesčių, o ribojant valdžios išlaidas.
Vyriausybės planai kelia pasipiktinimą
Šie finansiniai metai Australijoje baigiasi birželio 30 d., o rugpjūčio pradžioje numatyti parlamento rinkimai. Pagal apklausas šiuo metu populiarus (ypač tarp moterų) ministras pirmininkas M. Turnbullas ir jo vadovaujama Liberalų bei Nacionalinės partijos koalicija turėtų išsilaikyti valdžioje.
Tačiau daug kas priklausys nuo to, kaip šalies gyventojai reaguos į Kabinetui jau pateiktą svarstyti pridedamosios vertės mokesčio įvedimą neįpakuoto maisto ir kitoms anksčiau neapmokestintoms pirmos būtinybės prekėms.
Be to, numatyta apmokestinti iki šiol nemokamas „Medicare“ sveikatos apsaugos paslaugas, tokias kaip laboratoriniai kraujo, ultragarso ir kiti tyrimai, rentgenas.
Šalies gyventojų pasipiktinimą kelia vyriausybės planai apkarpyti dotacijas valstybinėms mokykloms, sugriežtinti senatvės pensijų gavimą, užuot išsireikalavus mokesčių iš Australijoje klestinčių tarptautinių korporacijų.
Baigėsi nekilnojamojo turto bumas
Vidutinė gyvenamojo namo kaina Australijoje šiuo metu viršija 600 tūkst. Australijos dolerių, o brangiausiame šalies didmiestyje Sidnėjuje artėja prie 1 mln. dolerių. Butai maždaug per pusę pigesni.
Per pastaruosius septynerius metus būsto kainos didžiuosiuose Australijos miestuose buvo pakilusios net 55 proc., o Sidnėjuje beveik padvigubėjusios.
Tai aiškinama žemiausiomis per pusę šimtmečio banko paskolų palūkanomis ir labai didelėmis užsieniečių, daugiausia iš Kinijos, investicijomis į nekilnojamąjį turtą.
Gera naujiena norintiems įsigyti būstą Sidnėjuje ta, kad nekilnojamojo turto bumas baigėsi: pirmą kartą nuo 2013 m. du mėnesius iš eilės būsto kainos krito apie 1,5 proc. ir toliau kris 2016 m.
Skatinama važinėti dviračiais
Dėl nuolatinių transporto spūsčių piko valandomis Sidnėjus jau lyginamas Bankoku. Australijos infrastruktūros agentūra paskelbė, kad automobilių grūstys keliuose ne tik gaišina laiką ir gadina vairuotojams nervus, bet ir mažina darbo našumą bei ekonomikos aktyvumą. Jei nebus imtasi priemonių, vien dėl to per ateinančius 15 metų šalies ekonomika praras 53 mlrd. dolerių per metus.
Nelaukdami, kol bus patobulintas visuomeninis transportas, kai kurie darbdaviai ėmė skatinti asmenis, į darbą važinėjančius dviračiais. Štai „Grosvenor“ dangoraižio Sidnėjaus centre savininkai neseniai investavo 9 mln. dolerių į dviračių centrą. Dangoraižyje įsikūrusių įstaigų darbuotojai čia gali saugiai pasistatyti 230 dviračių, išsimaudyti po dušu persirengimo kambaryje ir ne tik persirengti, bet ir išsilyginti kostiumą, nusiblizginti batus.
Dar daugiau patogumų dviratininkams numatyta „Barangaroo“ komplekso Tarptautiniuose bokštuose. Ten požeminiuose garažuose numatyta net 1 000 vietų dviračiams bei jų remonto dirbtuvės ir tik 600 vietų mašinoms.
Pasak parlamento nario Anthony Albanese`o, netgi įvažiuodamas į požeminę šalies parlamento mašinų stovėjimo aikštelę Kanberoje, turi saugotis dviratininkų. Jiems čia taip pat sudarytos sąlygos išsimaudyti ir persirengti.
