„Gruodį į mane kreipėsi ne viena šeima, nes butuose, kuriuose net nėra komunalinių patarnavimų, gyvenantys pensininkai staiga buvo priversti mokėti tris kartus brangiau – po daugiau nei 200 eurų. Tokios kainos jiems sukėlė šoką, nes jie net neturi tokių pinigų“, – DELFI sakė Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas.

Tačiau sostinės vicemeras Gintautas Paluckas tvirtino, kad naująja tvarka siekiama išspręsti socialinių būstų stokos problemą, o A. Anušauskas arba neteisingai interpretuoja statistiką, arba sąmoningai ją iškraipo.

„Daugelis tų savivaldybės būstų pagal seną nutylėjimą yra „tarnybiniai“. Ten žmonės gyvena nepateikdami nei turto, nei pajamų deklaracijų. Mes nuolat sulaukiame įvairių kreipimųsi ir skundų: „Kodėl jie važinėja BMW ar „Mercedes“, o gyvena savivaldybės būste? Darykite ką nors“, – pasakojo socialdemokratas.

Nežmoniška eilė

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, šiuo metu eilėje dėl socialinio būsto yra 6892 asmenys arba šeimos. Tai yra aštuonis kartus daugiau nei miestas turi socialinių būstų, kurie jau yra apgyvendinti. Jų yra apie 1,3 tūkst.

G. Paluckas pasakojo, kad tik keli socialiniai būstai šiuo metu nėra užimti, nes vyksta rotacija – vieni gyventojai išsikrausto, kitus reikia remontuoti ir t.t.

„2015 metų pradžioje tokių būstų buvo nepateisinamai daug – per 120. Dabar, atlikus inventorizaciją ir išbraukus tuos, kurie yra netinkami naudoti, liko 20–25. Jie laukia savo eilės būti užimti“, – pasakojo savivaldybėje socialinius reikalus kuruojantis vicemeras.

Tuo metu savivaldybės būstų sostinėje yra 2660. Visi jie yra išnuomoti pagal ilgalaikes neterminuotas nuomos sutartis ir čia rotacija praktiškai nevyksta. „Jie niekada neatsilaisvina ir nesprendžia socialinio būsto eilės problemos“, – pridūrė G. Paluckas.

Nuoma pabrango 2476 šeimoms

A. Anušausko turimais duomenimis, kuriuos pateikė Vilniaus miesto savivaldybė, dėl naujos tvarkos nuoma pabrango 1559 savivaldybės būstų ir 917 socialinių būstų gyventojams.

„Vien tik 168 vilniečių šeimoms iš Šnipiškių nuomos mokestis pabrango 3 kartus, 376 šeimoms iš Vilniaus Senamiesčio ir Žvėryno – 3,5 karto. Vilniaus naujuosiuose mikrorajonuose savivaldybės butų nuomos kaina pakelta 2,5 karto“, – rašoma Seimo nario kreipimesi į premjerą Algirdą Butkevičių, socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę ir Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių.

Jame A. Anušauskas siūlo Vyriausybės nutarimą, kuriuo remdamasi sostinės savivaldybė įvedė naująją tvarką, pakeisti taip, kad nuomoto savivaldybės buto kaina negalėtų didėti, jei jame nėra bent vieno komunalinio patogumo arba butas yra gerokai nusidėvėjęs bei per pastaruosius 5 metus nėra atliktas einamasis ar kapitalinis remontas.

Arvydas Anušauskas

Tačiau nepanašu, kad į Seimo nario pasiūlymą kas nors ketintų atsižvelgti. Už socialinius ir savivaldybės būstus atsakingos savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstai“ direktorius Tadas Balsevičius DELFI sakė, kad, jo manymu, kainos padidėjo nesmarkiai.

„Savivaldybės būstų nuoma padidėjo šiek tiek labiau, o taip atsitiko, nes buvo įvestas rinkos pataisos koeficientas, kuris priklauso nuo miesto mikrorajono ir svyruoja nuo 1,2 iki 3,5“, – paaiškino jis.

Pašnekovas sakė, kad labiausiai pabrango savivaldybės būstai Senamiestyje ir Žvėryne, tačiau Grigiškėse ar Naujoje Vilnioje kainos netgi sumažėjo.

„Todėl vienareikšmiškai sakyti, kad nuomos kainos išaugo, negalima. Įvestas rinkos koeficientas ankstesnes kainas supanašino su visos rinkos kainomis, bet jos vis dar išlieka mažesnės“, – sakė T. Balsevičius.

DELFI gauti nuomos kainų pokyčių pavyzdžiai rodo, jog tarp savivaldybės ir socialinių būstų yra ir pabrangusių, ir atpigusių, ir tokių, kurių kaina nepakito.

Pavyzdžiui, Stiklių gatvėje esančio savivaldybės būsto nuoma, pritaikius naujos tvarkos formulę, pabrango nuo 84,13 euro iki 224,39 euro per mėnesį. Juodšilių gatvėje kaina atpigo – nuo 33,91 euro iki 9,07 euro, Architektų gatvėje – beveik nepakito, anksčiau buvo 99,02 euro, o dabar 100,32 euro.

Pokyčiai įvyko ir socialiniame būste. Pavyzdžiui, Žydų gatvėje būsto nuoma pabrango nuo 30,81 euro iki 56,86 euro. Būsto Genių gatvėje nukrito nuo 35,16 euro iki 22,79 euro, o Geležinio Vilko gatvėje padidėjo 14 centų, iki 40,62 euro.

Labiausiai brango mediniai namai

G. Paluckas sutiko, kad pokytis savivaldybės būsto kainose yra smarkus. Jo žiniomis, labiausiai pabrango gyvenimas apie 150 būstų, esančių sostinės centre arba jei jie yra medinės architektūros.

Mediniai namai pabrango dėl jų gyvavimo laikotarpio, nes reikia surinkti pakankamai lėšų juos atkurti arba atstatyti. „Medinuko“ gyvavimo ciklas yra apie 50 metų, kai plytiniai gali stovėti ir 120 ar daugiau“, – sakė vicemeras.

Tačiau jis pabrėžė, jog socialinio būsto nuomos kainos pabrango tik pusei gyventojų, kai kitai pusei jos atpigo.

„Pabrangusių būstų gyventojai dabar moka vidutiniškai iki 50 centų už 1 kvadratinį metrą daugiau. Buvo 20 ar 25 atvejai, kai dabar mokėti reikia daugiau, tačiau tiek tenka daugiausiai „medinukams“, – sakė G. Paluckas.

Siūlo alternatyvas

G. Paluckas sakė, kad padidėjusiomis nuomos kainomis nepatenkinti savivaldybės būstų gyventojai gali pasinaudoti keliomis siūlomomis alternatyvomis.

Pirma, jie gali būstą, kuriame gyvena, privatizuoti. Tačiau A. Anušauskas teigė, jog tuose būstuose gyvenantys žmonės to padaryti negali, nes yra pensininkai ir jiems niekas nebeskolina.

Antra, jei jie turi teisę į socialinę paramą, tada gali persirašyti neterminuotą ilgalaikę nuomos sutartį į socialinio būsto sutartį ir taip gauti mažesnę nuomos kainą, bet tada kiekvienais metais turės teikti turto ir pajamų deklaracijas. Tačiau A. Anušauskas sakė, kad su juo bendravę žmonės tokį paramos pasiūlymą vertina kaip pažeminimą.

Jei nė vienas iš šių pasiūlymų netinka, o kitur kraustys nesinori, belieka susitaikyti su didesne nuomos kaina.

Gintautas Paluckas

„Savivaldybė gauna pinigų arba iš padidėjusios nuomos, arba iš pardavimo ir nukreipia tas lėšas į socialinio būsto fondo plėtrą arba jo kokybės gerinimą. Tačiau žmonės, kuriems tikrai reikia pagalbos, ją ir gauna“, – sistemą apibendrino G. Paluckas.

Tuo metu socialinio būsto eilėje stovintiems vilniečiams vicemeras priminė, kad jie gali savivaldybės prašyti kompensacijų, kurias galėtų panaudoti būsto nuomai bendroje rinkoje.

„Tai gera idėja, nes savivaldybė nepristatys ir nepripirks tiek, kad per du ar tris metus išspręstų būsto problemas, – sakė jis. – Tačiau ši sistema neveikia, nes nuomotojai nenori sudaryti oficialių sutarčių ir išeiti iš šešėlio. Be to, jie nenori savo turto nuomoti žmonėms iš socialiai remtino sluoksnio, kai išgirsta, kad apsigyventi nori vieniša mama ar neįgalieji, iškart atsiranda problemų.“

Visgi kompensacijų sistema Lietuvoje beveik neveikia. 2015 metais ja pasinaudojo tik 24 asmenys arba šeimos, tačiau nė vienas jų negyvena Vilniuje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (254)