Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nusprendė nederinti su "Lietuvos dujomis" naujų vartotojų prijungimo kainų, nes bendrovės suskaičiuotos kainos ir naujų vartotojų apmokestinimo principai esą yra netinkami.

Ketvirtadienio VKEKK posėdyje tiek "Lietuvos dujos", tiek komisija teigė, kad antrosios pusės siūlomas sprendimas žalingas vartotojams.

"Žiūrint į prijungimo kainas reikia atsižvelgti ir į pačių dujų kainas. Jei atliktume tokias neekonomiškas investicijas, nukentėtų visi vartotojai, nes jas dengiant reikėtų kelti kainas ir seniesiems vartotojams, o tokį subsidijavimą draudžia įstatymai", - Eltai sakė "Lietuvos dujų" komercijos direktorius Joachimas Hockertzas.

"Mes gauname daug daugiau skundų dėl prijungimo nei dėl dujų kainų", - tikino VKEKK pirmininkas Vidmantas Jankauskas. Pasak jo, pagal naują metodiką turi būti nustatyta vidutinė prijungimo kaina, o papildomos, vadinamosios neatsiperkančios dalies gyventojams nebėra.

Dėl šios dalies daugiausia ir skundžiasi vartotojai, nesuprantantys, kaip ji skaičiuojama, ir besipiktinantys dėl per didelės jos kainos. Vadinamąją neatsiperkančią dalį "Lietuvos dujos" paskaičiuoja priklausomai nuo atstumo tarp dujotiekio ir prijungiamo objekto, planuojamų dujų suvartojimo kiekių, amortizacijos laiko, vidutinės statybos kainos ir kitų veiksnių.

Komisija siekia, kad "Lietuvos dujos" nustatytų vienodą įkainį. Pasak V. Jankausko, visi, kurių objektai yra nutolę nuo dujotiekio ne daugiau kaip 30 metrų, mokėtų vienodai, toliau būtų papildomas vienodas mokestis priklausomai nuo atstumo. Dabar, anot komisijos pirmininko, "Lietuvos dujų" vartotojai sumoka per didelę prijungimo kainos dalį.

"Mes gavome jų ataskaitą ir matome, kad vartotojai, mokėdami už neatsiperkančią dalį, apmokėjo praktiškai viską, "Lietuvos dujoms" naujų vartotojų prijungimas nieko nekainavo", - teigė V. Jankauskas.

Dujų įstatyme nėra nustatyta, kokią dalį prijungimo kainos turėtų dengti vartotojas, o kokią - bendrovė. Pasak komisijos pirmininko, vartotojas padengia 80 - 100 proc. prijungimo kainos. Tuo tarpu elektros tiekimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta, kad vartotojas turėtų padengti ne daugiau kaip 40 proc. prijungimo prie tinklo kainos.

J. Hockertzas tikino, kad elektros rinkoje tokie nustatymai gali veikti, nes elektros kaina yra palyginti didelė, ir bendrovės gali sau leisti apmokėti didelę dalį prijungimo kainos.

"Mes turime 528 tūkst. buitinių vartotojų, o pelnas prieš apmokestinimą iš dujų tiekimo jiems siekia apie 870 tūkst. litų. Vadinasi, atėmus mokesčius, iš vieno buitinio vartotojo mes per metus uždirbame apie 1 litą, iš kurio dar turime padengti visas rizikas, įskaitant valiutų svyravimą ir nemokumą", - kalbėjo J. Hockertzas.

Tiesa, padidinusios turto vertę "Lietuvos dujos" pataria nemažai nepiniginių amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudų, kurios mažina oficialiai skelbiamą pelną, tačiau neturi įtakos pinigų srautams.

J. Hockertzo teigimu, jei reikėtų nustatyti ir nepagrįstai mažas prijungimo kainas, buitinių vartotojų prijungimo išlaidas tektų dengti iš kito pelno, o tai vėl būtų nelegalus subsidijavimas.

V. Jankauskas sutinka, kad dabartinis prijungimo mokestis yra per mažas. "Mes irgi sakome, kad turėtų būti didesnis, bet ne tiek, kiek jie nori", - sakė V. Jankauskas.

"Lietuvos dujos" yra paskaičiavusios, kad smulkiems buitiniams vartotojams prijungimo kainos turėtų būti daugiau nei dvigubai didesnės nei dabartinės. Šiuo metu ne daugiau kaip 30 metrų nutolę vartotojai, suvartojantys iki 800 kubinių metrų dujų per metus, už prijungimą moka 467 litus (be PVM), o "Lietuvos dujų" skaičiavimais, turėtų mokėti 1069 litus.

Iki 20 tūkst. kubinių metrų per metus suvartojantys buitiniai vartotojai, bendrovės nuomone, turėtų mokėti daugiau kaip penkiskart brangiau - dabar jiems prijungimas kainuoja 598 litus, "Lietuvos dujų" vertinimu, turėtų kainuoti 3287 litus be PVM.

Taip pat nuo 26 proc. iki 2,6 karto už dabar galiojančius didesni "Lietuvos dujų" paskaičiuoti papildomi įkainiai už kiekvieną nutiesto dujotiekio metrą, kai vartotojas nutolęs daugiau nei 30 metrų.

Komisijos dujų skyriuje kalbama, kad šie "Lietuvos dujų" skaičiavimai turi trūkumų, bet bendrovė, prašoma juos ištaisyti, kol kas to nepadarė - birželio viduryje antrąkart pateikė tokius pačius. Kainos turi būti paskaičiuotos pagal naują, nuo liepos įsigaliosiančią metodiką, kurią komisijai paliko dar buvęs ūkio ministras, deklaravęs reguliuojamų kainų mažinimo politiką.

"Politikai žiūri į kitus rinkimus, o mes turime žiūrėti į ateinančius 10 metų. Toks sprendimas - labai populiarus, skamba gerai, tarsi tikrai siekiama mažinti kainas, bet ateityje jis kainuos esamiems vartotojams", - tikino J. Hockertzas.

Pasak jo, negalima taip "suvienodinti" ir nustatyti bendrų kainų, nes skiriasi dujotiekio tiesimo įkainiai. "Yra didelis skirtumas tarp to, kur jau yra dujos, ir to, kur jų nėra. Ten, kur jau seniai yra dujos, sutinku, galima suvienodinti kainas", - sakė J. Hockertzas.

Pasak jo, komisijos siūlomi mažesni įkainiai - ne vartotojų gynimas, nes kainos turėtų priklausyti nuo kiekvieno vartotojo, ir esantis toli turėtų mokėti daugiau nei esantis arti dujotiekio. Be to, neatsiperkančių investicijų bendrovė nesirengia dengti.

"Jei vartotojo namas nutolęs 20 kilometrų, ar mes jį prijungsime? Ne", - sakė J. Hockertzas.

Jei visiems buitiniams vartotojams būtų nustatyti vidutiniai prijungimo įkainiai, "Lietuvos dujas" galėtų užplūsti toli nuo dujotiekio esantys vartotojai - tokiems bendrovė vamzdžių neties, nes jie turėtų pasiskaičiuoti, kas labiau apsimoka tokiu atveju - tiesti itin brangų dujotiekį ar naudoti kitas kuro rūšis. Dujotiekis dengia maždaug du trečdalius Lietuvos teritorijos.

"Lietuvos dujos" komisiją yra padavusios į teismą dėl nustatytų kainų reguliuojamiems vartotojams, nes mano, kad dėl tokio jų nustatymo turės nuostolių tiekimo reguliuojamiems vartotojams veikloje.

"Lietuvos dujos" 2004 metais uždirbo 67,7 mln. litų grynojo pelno - 9,5 proc. daugiau nei 2003 metais, įmonės pajamos išaugo 5,9 proc. iki 495,766 mln. litų.

Vokietijos "E.ON Ruhrgas" bei Rusijos "Gazprom" valdomos "Lietuvos dujos" pernai šalies vartotojams pardavė 1,045 mlrd. kubinių metrų dujų arba 26 proc. daugiau nei 2003-iaisiais (828 mln. kubinių metrų).

Vokietijos "E.ON Ruhrgas International" priklauso 38,9 proc., Rusijos koncernui "Gazprom" - 37,1 proc., valstybei - 17,7 proc. "Lietuvos dujų" akcijų.

"Lietuvos dujų" akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržoje.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją