2014 metų gruodį Statistikos departamento skelbiamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis siekė -16, o lygiai po metų pakilo iki -7. Lyginant su lapkričiu, gyventojai šiek tiek optimistiškiau vertino šalies ekonominės padėties ir galimybės sutaupyti perspektyvas, šiek tiek blogiau – bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.
Per metus pagerėjo ir ekonominis vertinimas. 2014 metų gruodį šis rodiklis siekė -14, o 2015 paskutinį mėnesį padidėjo iki -9. Lyginant su lapkričiu, pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7, paslaugų sektoriaus – 4, statybos – 1 procentiniu punktu. Prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7, vartotojų – 2 proc. punktais.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė DELFI sakė jai savo aplinkoje kažkokį per metus įvykusį pagerėjimą įžvelgti sunku.
„Mūsų profsąjungos žmonės uždirba mažiausiai. Taip, darbo užmokestis 2015 metais kažkiek didėjo, bet daugiausiai tose įmonės, kurios yra tarptautinės, kai vietinėse kol kas to dar nesimato, tačiau turiu vilčių“, – sakė ji.
Apibendrindama pašnekovė sakė, kad situacija nepablogėjo, tačiau optimizmo ji nejaučia.
Pakiliau kalbėjo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
„Galiu patvirtinti, kad yra pojūtis, jog kiti metais bus geresni nei praėję“, – DELFI sakė jis.
Pašnekovas priminė, kad pernai panašiu metu buvo labai daug gąsdinimų apie tai, kaip viskas bus blogai įvedus eurą. Tačiau situacija visiškai niekuo nepablogėjo.
„Dar vienas aspektas – krizė Rytuose ir Rusijos embargas. Viešojoje erdvėje buvo daug gąsdinimų, kad lietuviškų prekių niekas nepirks, o realiai žmonės viso to nepajuto“, – svarstė jis.
D. Arlauskas pastebėjo, kad nors šalies ekonomika per pastaruosius metus niekuo ypatingai nepasikeitė, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje nuotaikos visai geros.
Laukia mūšis dėl DK
Vienu svarbiausių kitų metų įvykių gali tapti Seimo spendimas dėl naujo Darbo kodekso (DK), kuris yra vadinamojo socialinio modelio dalis.
„Esu už tai, kad socialinis modelis būtų priimtas kuo greičiau, tačiau tai padaryti iki artėjančių Seimo rinkimų yra nerealu“, – sakė D. Arlauskas.
Jis svarstė, kad DK būtų įmanoma priimti tik tuo atveju, jei jis būtų „atrištas“ nuo viso socialinio modelio.
„Tačiau turiu daug abejonių, nes tam vien premjero politinės valios neužteks. Juk ir jo komandoje yra socialistų, pavyzdžiui, Algirdas Sysas ir kiti, kurie turi pakankamai didelę įtaką“, – sakė jis.
Būtent dėl to, jo manymu, 2016 metais DK priimtas nebus, o visas socialinio modelio likimas bus paliktas naujai suformuotai valdančiajai daugumai 2017 metams.
G. Gruzdienė kalbėjo atvirkščiai ir sakė, kad DK gali būti priimtas 2016 metais, nes šiuo klausimu Seime jau šiandien sudaryta labai intensyvi darbotvarkė.
„Tačiau visi pamiršta, kad DK yra socialinio modelio dalis, tai kur visi „Sodros“ klausimai? Jaučiame, kad bus didelis spaudimas, bet mes irgi darysime viską, ką galime“, – pasakojo ji.
G. Gruzdienė tvirtino, kad naujame DK nėra jokių darbuotojų teisių pagerinimo. „Gal mes ir iš savo varpinės žiūrime, bet čia nėra elgiamasi sąžiningai. Žmonės emigruoja ne tik dėl mažų atlyginimų, bet ir dėl to, kad darbe nesulaukia pagarbos“, – teigė pašnekovė.
