Rusijos bankai savo metinėse ataskaitose paskelbė vartojimu paremto ekonomikos modelio, pastaruosius 15 metų lėmusio jos augimą, saulėlydį. Greito pajamų, importo ir vartojimo augimo jie daugiau nebemato. Tačiau, pasak kai kurių bankų ekonomistų, skausmingas Rusijos ekonomikos pokyčių laikotarpis priartėjo prie pabaigos, o horizonte – stabilizavimosi etapas, kuriame matyti naujo modelio kontūrai, rašo bbc.com.
„Manoma, kad ilgalaikis ekonomikos augimas naujoje realybėje bus mažas, rublio kursas – silpnas, o vartotojų paklausa nebus pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys.
Ekonomikos augimas be radikalių reformų kitais metais turėtų siekti 2 proc., tačiau Rusijos ekonomika gali įgyti naują variklį – pramonę. Dėl valiutos devalvacijos darbo jėga ir resursai Rusijoje labai atpigo, o tai padidina Rusijos konkurencingumą išorės rinkoje“, – apibendrina „Sberbank“ ekspertai.
R. Kuodis: receptų Rusijos ekonomikai nematyti
LRT.lt kalbintas ekonomistas R. Kuodis sako optimistinių prognozių dėl Rusijos perspektyvų nematantis. Naftos kainos žemumos Rusiją skurdina, o tai, kad šalis galėtų labiau kliautis eksportu – mažai tikėtina.
„Iki šiol daugiau kaip du trečdaliai Rusijos eksporto būdavo tai, ką ji iškasdavo iš žemės – nafta, dujos, metalai. Tai rodo, kad beveik nieko kito ši šalis eksportuoti ir negali, jos bandymai kurti aukštąsias technologijas baigiasi dideliu fiasko. Ribotas šalies eksportas reiškia ir ribotą importą, be kita ko – ir technologijų. Maža to, tam tikroms technologijoms įvestas embargas, todėl padėtis Rusijoje gali dramatiškai blogėti.
Jau praėjusiais metais realios Rusijos namų ūkių pajamos sumažėjo 10 proc. Ne tik naftos kaina nukrito, - ateityje naftos ir dujų reikės vis mažiau, nes, panašu, pasaulis pereina prie žaliųjų technologijų, atsinaujinančių išteklių. Tad receptų Rusijos ekonomikai nematyti“, – kalba ekonomistas.
Su „Sberbank“ optimizmu nesutinka ir Rusijos ekonomistai. Anot Aleksejaus Deviatovo, jokio kito, kaip vartojimo modelio, Rusijoje kol kas įsivaizduoti neįmanoma. Modelis, kuris remiasi eksporto ir investicijų augimu, aprašytas „Sberbanko“, nėra įmanomas dėl prasto verslo klimato, rašoma bbc.com.
Ekonomistas Valerijus Mironovas mano, kad valiutos devalvacija teoriškai gali suteikti didelę paskatą ekonomikos reformoms Rusijoje. Tačiau tam, kad rublio žlugimas lemtų verslo sėkmę, turi atsirasti naujos pramonės šakos, pagerėti produktų kokybė, atsiverti naujos rinkos. Tam reikalingos investicijos, kurioms „laisvų“ pinigų bendrovės neturi. Net jei jų atsirastų, A. Mironovas abejoja, kad įmonės galėtų rasti kvalifikuotų darbuotojų.
Pasak A. Mironovo, lėtas Rusijos ekonomikos augimas galimas augant žaliavų kainoms. Tačiau net naftos kartelis OPEC prognozuoja lėtą naftos kainos kilimą. Pirmuoju smuiku OPEC griežianti Saudo Arabija, panašu, yra tvirtai nusiteikusi palaikyti žemas naftos kainas. Su 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitu metus baigianti šalis, siekdama padidinti pajamas, 40 proc. padidino benzino kainas.
Rusijos valdžia nujaučia neramumus
Ekonomistas R. Kuodis pabrėžia, kad, siekdama spręsti savo vidaus problemas, Rusija didina sumaištį už šalies ribų. Siekdama sujaukti naftos rinką, padidinti naftos kainą, Rusija vykdo karinę kampaniją Artimuosiuose Rytuose. Tačiau, kaip pastebi pašnekovas, naftos eksportuotojai (pirmiausia – Saudo Arabija) supranta, kad didžioji dalis išžvalgytų naftos išteklių tiesiog liks po žeme, kadangi paklausa mažės. Todėl ištekliais „atsikratyti“ verta, parduodant juos nedidele kaina.
„2007-2008 metais, kai naftos kainos buvo per 100 JAV dolerių už barelį, Rusija apdairiai kaupė užsienio valiutos rezervus. Tačiau labai netoli tas laikas, kai Rusijos užsienio valiutos rezervai gali baigtis.
Dabar šie rezervai panaudojami bankų, didžiųjų korporacijų, turėjusių skolų užsienio valiuta, gelbėjimui, biudžeto skylių kaišymui. Žinoma, rublio devalvacija pirmiausiai ir yra skirta biudžeto problemų sprendimui, tačiau jau aptirpusių rezervų gali užtekti keleriems metams“, – kalba pašnekovas.
Kai taip nutiks, pasak R. Kuodžio, galimi du scenarijai – valdžios pasikeitimas arba represijos nepatenkintųjų atžvilgiu.
„Neseniai Dūma priėmė įstatymus, leidžiančius jėgos struktūroms šaudyti į didesnius žmonių susirinkimus. Režimas, matyt, bandys saugotis neramumų šalies viduje. Neaišku, kaip jiems seksis tai padaryti, tačiau istorija paprastai nėra palanki režimams, kurie neturi stipraus ekonominio pagrindo“, – pažymi ekonomistas.
