„Buvau prieš pat Kalėdas Maskvoje ir ketvirtadienį išgirdau, kad „Lukoil“ direktorių taryba priėmė sprendimą“, - komentavo pašnekovas.
Pasak I. Paleičiko, jis pats nėra įpareigotas ieškoti degalinių tinklui pirkėjų: tuo rūpinsis specialistai Rusijoje.
„Čia nebuvo netikėtas sprendimas. Aš tik galvojau, kad viskas įvyks šiek tiek vėliau. Čia natūralus procesas: visos naftos kompanijos pardavinėja savo aktyvus. „Statoil“ jau išėjo iš mažmeninės prekybos. Tai buvo aišku, kad ir „Lukoil“ tai darys anksčiau ar vėliau. Tai jau pradėjo daryti, kai pernai pardavė Vidurio Europoje aktyvus, šiemet – Estijoje. Tik galvojau, kad Lietuva ir Latvija bus šiek tiek vėliau“, - kalbėjo degalinių tinklo vadovas.
Šiuo metu Lietuvoje „Lukoil“ turi 75 degalines, Latvijoje – 40.
Paprašytas pakomentuoti, kokie buvo paskutinių metų „Lukoil“ degalinių tinklo Lietuvoje finansiniai rezultatai ir ar jais buvo patenkinti akcininkai, I. Paleičikas atsakė: „Rezultatai nebuvo labai geri, kainos krito. Mūsų pelningumas nesiekė 1 proc. nuo apyvartos, bet koks bus šiemet dar sunku pasakyti“.
Degalinių tinklo vadovo teigimu, prastokiems degalinių tinklo rezultatams kritusios pasaulinės naftos kainos neturėjo.
„Kuo pigesnis kuras, tuo mums reikia mažiau pinigų „užšaldyti“, o vartojimas didėja. Mums, mažmenininkams, kuo mažesnė kaina, tuo geriau“, - pridėjo jis.
Pasak „Lukoil Baltija“ vadovo, prastiems rezultatams įtakos turėjo rinkos mažumas.
„Todėl perspektyvos vystytis daugiau čia nėra. Mažas pelningumas, nepalyginsi su kitomis valstybėmis. Trečia, iš valstybės institucijų visokie sprendimai, pavyzdžiui, pernai gavome dvi baudas iš Konkurencijos tarybos. Dabar uždraudė alkoholį pardavinėti“, - vardijo pašnekovas.
VMI duomenimis, „Lukoil Baltija“ per šių metų pirmą pusmetį sumokėjo 442 tūkst. eurų pelno mokesčio, 2014 m. - 638 tūkst. eurų, 2013 m. - 375 tūkst. eurų, 2012 m. - 74 tūkst. eurų.
PVM mokesčio per šių metų pirmą pusmetį sumokėta 19,99 mln. eurų, 2014 m. - 44,3 mln. eurų, 2013 m. - 38 mln. eurų, 2012 m. - 41,1 mln. eurų.
Akcizų 2015 m. I pusm. 11,5 mln. eurų, 2014 m. - 24,4 mln. eurų, 2013 m. - 26,6 mln. eurų, 2012 m. - 21 mln. eurų.
„Brent“ naftos kainos šiuo metu siekia apie 40 dolerių už barelį - beveik dvigubai mažiau nei pernai. Tai atsiliepė ir „Lukoil“ pelnui. Koncernas per tris šių metų ketvirčius uždirbo 2,769 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno – 51,8 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku, jo pajamos sumenko 33,8 proc. iki 74,712 mlrd. dolerių, pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) – 32,4 proc. iki 10,476 mlrd. dolerių.
DELFI primena, kad daugiau nei prieš metus prezidentė Dalia Grybauskaitė skėlė antausį Rusijos kapitalo valdomai „Lukoil“, kai pasisakė, jog „būtent „Lukoil“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje“.
Ši citata iš prezidentės lūpų išsprūdo, kai ši komentavo savo veto Konkurencijos įstatymo pataisoms, kurios būtų sumažinusios baudas didelėms įmonėms Lietuvoje.
Labiau tiki vidaus pirkėjo galimybe
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė taip pat neįžvelgė nieko keisto „Lukoil“ vadovybės Rusijoje sprendimu pasitraukti iš Lietuvos ir Latvijos.
„Tai yra natūralus procesas ir daugelyje šalių jis vyksta, kai yra parduodami mažmeniniai tinklai. Kas iš tiesų atsitiks – sunku pasakyti. Gali būti du scenarijai: gali nupirkti („Lukoil“ degalines – red.) jau veikiantys Lietuvoje tinklai, kurie turi nepakankamai degalinių ir neužima pakankamos rinkos dalies, gali būti būti, kad ateitų naujas žaidėjas į rinką, bet šis scenarijus mažiau tikėtinas, bet vis dėlto gali būti, nes parduodamas tinklas tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, tai vertinant visą tinklą kartu galbūt galima ir apie tai kalbėti“, - komentavo pašnekovė.
Iš kitos pusės D. Jokšienė sutinka, kad mūsų rinka yra pakankamai maža, o konkurencija – didelė.
„Tai nėra lengva rinka ir lengvas verslas. Dėl to ir vystomos degalinėse parduotuvės, kurios atneša dalį pelno, nes metai iš metų maržos iš degalų mažėja, - kalbėjo ji. - Žinant tai, kad degalinių parduotuvės dėl prekybos alkoholiu buvo išskirtos iš kitų parduotuvių, tai rinką daro dar nepatrauklesnę. Ir neaišku, kokie gali būti dar priimti sprendimai ateityje“.
Pasiteiravus, ar Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė „Lukoil“ vadovų sprendime pasitraukti iš Lietuvos ir Latvijos mato daugiau politinių ar ekonominių priežasčių, D. Jokšienė atsakė: „Manyčiau, kad pirmiausia tai yra ekonominis žingsnis. Tai yra įprasta, kad įmonės, kurios užsiima tiek gavyba, tiek gamyba ir turi mažmeninius tinklus, jau dauguma iš jų žengė tokius ženklus, kai atskyrė mažmeninius tinklus ar pardavė, ar operuoja kitais pavadinimais. Tai aš čia neįžvelgčiau povandeninių srovių“.
Nupirks vietos žaidėjas?
Vyriausiasis „Swedbank“ banko ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad šį degalinių tinklą galėtų įsigyti vietos rinkos žaidėjai.
„Kalbant apie tai, kas perims tinklą, tai čia yra įmanomos visokiausios galimybės, - ir Lietuvoje veikiantys tinklai, galbūt mažiau tikėtina, kad atsirastų naujas prekinis ženklas, didelis išorės investuotojas. Labiau tikėtina, kad kažkurie jau esantys rinkos dalyviai pabandys padidinti savo užimamos rinkos dalį“, - BNS sakė N. Mačiulis.
Pasak jo, reikia nepamiršti, kad su „Lukoil Baltija“ vadovais susiję asmenys jau valdo kitas degalines - „Lukoil Baltijos“ vadovo Ivano Paleičiko sūnus Andriejus vadovauja bendrovei „Spectator NT“, kuri valdo „Baltic Petroleum“ degalines.
I. Paleičikas ir jo žmona Birutė valdo „Vaizgos“ grupę, kuriai priklauso prekės ženklų „Luktarna“, „Baltic Petroleum“ ir „Lukoil“ degalinės.
„Reikėtų neužmiršti, kad dabartiniai asmenys, valdantys „Lukoil“ tinklą, turi ir kitas degalines, ir iš esmės niekas nesikeis, o pasikeis tik prekinis ženklas“, - teigė ekonomistas.
I.Paleičikas BNS pažadėjo bendrovės pardavimą pakomentuoti pirmadienį po pietų. Birželį jis BNS teigė, kad „Lukoil Baltijos“ pardavimas pet penkerius metus yra realus, nors sprendimas dėl to tuomet nebuvo priimtas. Jis spėjo, kad visos naftos bendrovės pasitrauks iš mažmeninės rinkos Baltijos šalyse, nes reikia didesnio lankstumo nei gali garantuoti didelės naftos perdirbėjos.
Pasak N. Mačiulio, „Lukoil“ sprendimą parduoti degalinių tinklą lėmė pirmiausia pokyčiai naftos rinkoje.
„Čia tikrai nebuvo netikėtas „Lukoil“ sprendimas, nes jų bendra strategija buvo pasitraukti iš mažmeninės prekybos ir koncentruotis į naftos gavybą ir perdirbimą. Ir tai, aišku, susiję su struktūriniu lūžiu naftos rinkoje, sumažėjusios naftos kainos, sumažėjusios „Lukoil“ kainos ir pelningumas, reiškia, kad reikėjo kažkur koncentruotis ir sutelkti kompetencijas vienoje srityje. Galbūt tai susiję ir su poreikiu trumpuoju laikotarpiu gauti pajamų, parduodant degalinių tinklą“, - sakė N. Mačiulis.
„Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas praėjusią savaitę interviu televizijai „Rusija 24“ teigė, kad „Lukoil“ degalinių tinklas Latvijoje ir Lietuvoje yra parduodamas dėl, pasak jo, antirusiškų nuotaikų Lietuvoje ir Latvijoje.
N. Mačiulis sakė, kad politinė situacija taip pat galėjo lemti sprendimą, tačiau ji nebuvo pagrindinis motyvas.
„Lukoil Baltija“ pernai gavo 632,8 mln. eurų audituotų pajamų - 13 proc. mažiau nei 2013 metais (728,125 mln. eurų), jos ikimokestinis pelnas smuktelėjo 4,4 proc. iki 3,9 mln. eurų, grynasis - 3,3 proc. iki 3,331 mln. eurų. Šiemet dėl sumažėjusio degalinių skaičiaus įmonė tikisi dar mažesnės apyvartos.
Įmonės pajamos iš didmeninės prekybos pernai siekė beveik 264 mln. eurų, iš mažmeninės - 327 mln. eurų.
Konkurencijos taryba pernai skyrė bendrovei dvi 3,74 mln. eurų bendros vertės baudas už tai, kad ji be leidimo iš bendrovių „Okseta“ ir „Lietuvos kuras“ ankstesniais metais įsigijo degalinių.
Šiemet birželį kompanija pasitraukė iš Estijos, kur „Lukoil“ degalinių tinklą įsigijo Estijos prekybos degalais operatorė „Olerex“. Pernai „Lukoil“ pardavė degalinių tinklus Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Ukrainoje.