Tačiau vos išėjus iš Laisvės aikštės akivaizdu, kad verslininkai mano, jog Kalėdų laukimas turėtų džiuginti jų piniginę, bet ne visų mūsų širdį ir akį. Kodėl nekyla ranka savo biuruose ir parduotuvėse užžiebti nors elektrinės lempučių girliandos?
Panevėžiečiams šiemet malonu patiems pasivaikščioti Laisvės aikštėje ir ne gėda čia atsivesti svečius. Bet toliau už jos geriau neiti. Užtenka kelis žingsnius žengti autobusų stoties link ar patraukti J. Basanavičiaus gatve ir šventinės nuotaikos kaip nebūta.
Bankininkai ir didieji prekybininkai nemato reikalo išlaidauti savo pastatų kalėdinėms dekoracijoms. Uždega viduje šviesą, matosi iš lauko – ir gerai. Kai kurie smulkieji verslininkai vitrinose pasistatę papuoštas egles, kai kurie – savo parduotuvių vitrinose neturi nė menkiausio Kalėdų atributo. Yra ir tokių, kurių parduotuvėse po darbo valandų languose tamsu nors į akį durk.
J. Basanavičiaus gatve važiuojantys užsieniečiai dažnai net neįtaria, kad važiuoja per miestą, o ne gūdų sovietmetį menantį bažnytkaimį. Vakarų Europoje ir tie Kalėdų laikotarpiu švyti, ką jau kalbėti apie miestus.
Vokiška ar belgiška Kalėdų pasaka panevėžiečiams, žinoma, ne pagal kišenę, bet vietos verslininkų demonstruojamas skurdas šventiniu laikotarpiu stebina ir čionykščius, ir didmiesčių gyventojus, nekalbant apie svečius iš užsienio.
„Labai, labai niūriu. Sakyčiau, kiekvienais metais vaizdas vis niūresnis“, – apibendrino Panevėžio savivaldybės vyriausiasis dizaineris Romualdas Lukšas.
Pasak jo, nėra ką lyginti, kaip papuošti bankai, prekybos centrai, parduotuvės, įstaigos Vilniuje ar Kaune ir pas mus.
„Panevėžyje įsikūrę didžiųjų bendrovių filialai. Jų valdžia rūpinasi, kad būtų papuošta ten, kur sėdi, o mūsų mieste dažniausiai dirba samdyti vadovai, kuriems tas pats, Kalėdos ar ne. Verslininkai neprisideda prie miesto puošybos. O galėtų nors pastatus, kuriuose įsikūrė, pasipuošti“, – „Sekundei“ teigė R. Lukšas.
Tiesa, viena įmonė šįmet prisidėjo prie miesto Kalėdų eglės puošimo, ir tai, anot pašnekovo, jau yra labai gerai. Dizaineriui susidarė įspūdis: jeigu filialai ir papuošti, tai tuo, kas liko nuo centrinių būstinių.
Priversti negali
R. Lukšą, kaip ir daugelį panevėžiečių, apima liūdesys važiuojant ar žingsniuojant pagrindine miesto arterija – J. Basanavičiaus gatve su senais, mediniais namais, kuriose įkurtos dėvėtų drabužių parduotuvės ar alaus barai. Pasak jo, naivu tikėtis estetikos jų vitrinose, jeigu apskritai tokias turi.
R. Lukšas su miesto vadovais diskutavo, kaip išjudinti verslininkus. Svarstoma atgaivinti gražiausiai pasipuošusios įmonės, įstaigos konkursą.
„Priversti puoštis negalime. O miesto biudžetas ribotas, Savivaldybė vien savo išgalėmis viso miesto nepadabins“, – apgailestavo architektas.
Šiais metais kalėdinės eglės ir miesto puošybai buvo skirta 19 tūkst. eurų. Eglę miestui padovanojo panevėžiečiai Valentinas ir Bronislava Gaidelioniai. Žaliaskarė dekoruota dviejų spalvų girliandomis, originalaus dizaino puošmenomis su integruotais tūriniais bumbulais ir dinaminiais efektais. Blyksinčios girliandos keičiasi keliskart per valandą, nušvinta mirgančia sniego ir žvaigždžių imitacija.
Be Laisvės aikštės, šventinėmis dekoracijomis papuošti aplinkinių gatvių ruožai: J. Basanavičiaus, Elektros, Vasario 16-osios, Vilniaus. Nušvis Smėlynės g. tiltas.
Judėjimas „Kartu“ šįmet panevėžiečius su fanfaromis kvietė į eglės įžiebimą prie Švč. Trejybės bažnyčios. Tačiau sutemus eidami ar važiuodami pro šią eglę gyventojai svarsto, kad geriau žaliaskarę būtų palikę tokią, kokia buvo, nei papuošę bet kaip.
Autobusų stotis pasipuoš bent eglutę
Autobusų stotyje, bent jau iki penktadienio ryto, nebuvo matyti jokio ženklo, išduodančio artėjančias šventes. Savivaldybei priklausančios įmonės Panevėžio autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas, „Sekundės“ paklaustas, ar įmonės finansiniai reikalai tokie prasti, kad stotis nė eglės šakos ir kelių žaisliukų negali pasikabinti, sutriko.
„Nepagalvojau apie tokius dalykus. Esu pragmatiškas žmogus. Žinoma, reikėtų papuošti. Pasakysiu, kad papuoštų“, – vakar sakė jis.
Po kelių minučių paskambinęs direktorius pranešė nežinojęs, kad darbuotojai jau puošia eglę.
„Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė, paklausta, kiek dėmesio jie skiria kalėdinei puošybai ir ar tiesa, kad prioritetą atiduoda sostinėje esančioms parduotuvėms, atsakė, kad prekybos tinklas laikosi vieningos parduotuvių puošimo politikos. Esą visos puošiamos vienodai. Pagrindinis dėmesys skiriamas parduotuvės fasadui. Jos teigimu, mažiau puošybos elementų gali būti ant tų parduotuvių, kurių patalpų savininkai patys puošia savo pastatus. Konkrečiai Panevėžio parduotuvių puošybos nekomentavo.
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė tvirtino, kad artėjant didžiosioms metų šventėms puošiami visi banko klientų aptarnavimo skyriai. Pasak jos, koncentruojamasi į vidaus patalpų dekoravimą, kad užsukę klientai jaustų šventinę nuotaiką ir banke.
„Šiemet pasirinkome klasikinę kalėdinę tematiką, kur dominuoja žalia, raudona ir balta spalvos – skyrius puošia samanų, kankorėžių, raudonų uogų, įvairios žalumos kompozicijos, taip pat nedidelės eglutes“, – pasakojo ji.
Kitąmet bandys išjudinti verslininkus
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius, paklaustas, kodėl verslininkams nė motais, kaip atrodo jų biurai, įstaigos, parduotuvės, svarstė, kad galbūt jų nuotaika nešventiška.
„Šie metai verslui nebuvo patys geriausi. Rusijos embargas ir visa kita – daugelis turėjo rūpesčių“, – kalbėjo rūmų direktorius.
V. Matkevičius neneigia, kad šiuo atveju svarbiausia ne pinigai, o požiūris, noras sukurti gražesnę, šventiškesnę aplinką sau ir kitiems.
„Lietuvio toks charakteris – jeigu mato, kad kaimynas šluoja kiemą, švarinasi, gražinasi, jis irgi tą darys. Jeigu ne, tai ir man nereikia. Tikriausiai ir verslininkus veikia tas dėsnis. Jeigu kuris pradėtų puošti, jo pavyzdžiu pasektų ir kiti“, – mano V. Matkevičius.
Kodėl Pramonės, prekybos ir amatų rūmai neparagino savo narių skirti dėmesio kalėdinei puošybai?
„Mūsų kaltė, kad taip nepadarėme. Kitais metais ištaisysime klaidą. Neabejoju, kad verslininkai, pramonininkai su Savivaldybe, bendruomenėmis gali gražiai papuošti miestą“, – atgailavo direktorius.
