Tuo metu personalo paieškos bendrovės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas teigia, kad realaus atlyginimo skelbime nenurodantys darbdaviai pasižymi jų rašymo kultūros stoka, o kartais turi ir kitų kėslų.
Ieškojo kas pakeltų motyvaciją
Pirmasis vieną DELFI skaitytoją papiktinęs darbo skelbimas – psichologui analitikui Kaune. Jį paskelbusi įmonė „Diameda“ reikalauja, kad darbuotojas turėtų vairuotojo pažymėjimą, aukštąjį išsilavinimą, 10 metų darbo patirtį ir kalbėtų rusų bei anglų kalbomis.
Už 271 eurą „ant popieriaus“ per mėnesį darbuotojas turėtų užsiimti personalo ugdymu naudodamas Berto Hellingerio metodą.
„Taip pat reikalinga darbo patirtis dirbant su didelėmis klausytojų grupėmis, sugebėti taikyti šiuolaikines licencijuotas psichologines mokslinės diagnostikos programas, turėti žinių apie sveiką gyvenseną“, – rašoma skelbime.
DELFI skaitytojas sakė, kad šis darbo skelbimas jį ir prajuokino, ir papiktino, ir apstulbino.
„Nežinau net ką galvoti. Ką sau mano šie konkretūs darbdaviai? Racionalumo šiame skelbime, mano manymu, nėra, kadangi reikalavimų ir žadamo darbo užmokesčio atitikimo čia nerasta. Man tik įdomu, ar šis skelbimas yra atviras pasityčiojimas iš ieškančių darbo žmonių, ar tai provokacija“, – rašė jis.
Tačiau „Diamedos“ direktorė Diana Medvedeva patikino, kad skelbimas visiškai rimtas, o nesusipratimas kilo dėl to, kad siūlomas atlyginimas yra už darbą tik kelias valandas per savaitę.
„Matote, šis darbo skelbimas buvo specifinis. Toks atlyginimas dėl to, kad tai ne visos darbo dienos pasiūlymas. Man reikia, kad žmogus užsiimtų mano darbuotojų motyvacija“, – paaiškino ji ir pridūrė, kad jau rado tinkamą kandidatą į šią darbo vietą, o susidomėjusių iš viso buvo trys.
Pašnekovė pasakojo, kad jos įmonė užsiima gyvybės draudimu, o naujo darbuotojo ieškojo tam, kad jis kiekvieną penktadienį po kelias valandas su jais pasikalbėtų viena ar kita tema.
Atlyginimas tapo „derybų klausimu“
Kitas darbo skelbimas dėl kurio į DELFI kreipėsi dar vienas skaitytojas – skirtas komercijos direktoriui Klaipėdoje.
„Kretingalės mėsa“ rašė, kad ieško žmogaus, kuris turėtų aukštąjį išsilavinimą ir būtinai išmanytų greito apyvartumo maisto produktų mažmeninės ir didmeninės prekybos specifiką bei turėtų ne mažesnė kaip 3 metų sėkmingo vadovavimo patirtį.
Taip pat kandidatas turėtų puikiai kalbėti angliškai ir rusiškai. Be kita ko, būtų iniciatyvus, ambicingas, orientuotųsi į rezultatą, mąstytų analitiškai ir t.t.
DELFI skaitytojas parašė, kad keliant tokius reikalavimus siūlomas „valytojo atlyginimas“, tačiau nenurodė konkrečios sumos.
„Įdomu ar pačiai įmonei nėra juokingas toks darbo pasiūlymas? – klausė jis. – Paprastai negaištu laiko tokiems dalykams, bet šį kartą nesusilaikiau. Ar tikrai tik tiek mes verti Lietuvoje? Manau tokių skelbimų viešinimas tik padėtų sugėdinti tokių įmonių vadovus.“
Susisiekus su „Kretingalės mėsos“ direktore Regina Savickiene paaiškėjo, kad skaitytojo matytas atlyginimo pasiūlymas buvo tik žemutinė riba.
„Darbuotojų paieškos skelbimo anketoje reikia užpildyti grafą siūlomo atlygio dydį „nuo kiek“, todėl skaitytojui galėjo susidaryti klaidingas įspūdis apie darbuotojo atlygio dydį. Darbo skelbime mūsų įmonė nenurodė fiksuoto ir galutinio atlyginimo dydžio, o nurodė sumą „nuo“ t.y. užmokesčio minimumą mūsų įmonėje“, – sakė R. Savickienė.
Ji teigė, kad atlyginimas kiekvienu konkrečiu atveju yra individualiai aptariamas priklausomai nuo kandidato kompetencijos, kvalifikacijos, sugebėjimų, atsakomybės ir darbo rinkos sąlygų.
„Nesusipratimą nedelsiant po skaitytojo komentaro aptarėme su darbuotojų paieškos sistema ir patikslinome formuluotę, kad užmokesčio dydis yra derybų klausimas“, – sakė R. Savickienė.
Gali atbaidyti geriausius kandidatus
Komentuodamas šiuos atvejus A. Francas sakė, kad iš tiesų darbdaviai dažnai nenurodo realaus atlyginimo dydžio, kurį yra pasirengę mokėti ieškomam darbuotojui.
„Taip yra dėl to, kad Lietuvoje dar nėra susiformavusi darbo skelbimų rašymo kultūra. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje dauguma darbdavių atlyginimus skelbia ir atėjęs žmogus jau žino, ko gali tikėtis“, – pasakojo jis.
Personalo atrankos specialistas pasakojo, kad kai kuriose pozicijose pagal keliamus reikalavimus atlyginimų dydžiai skirtingose įmonėse gali skirtis kartais, todėl tai yra viena iš priežasčių, kodėl darbdaviai nenori skelbti savo pasiūlymų – taip įgyjama geresnė derybinė pozicija.
Vis dėlto A. Francas sakė, jog idealiu atveju atlyginimo ribos „nuo kiek“ ir „iki kiek“ turėtų būti nurodomos.
„Jeigu darbdavys parašo 1 tūkst. eurų ir ateina kandidatas, kuris neatitinka visų reikalavimų, bet nori to 1 tūkst. eurų, jam iš principo negalima tiek pasiūlyti, nes, tarkim, yra dar penki žmonės, kurie dirba už tokį patį atlyginimą, bet su žymiai geresnėmis kvalifikacijomis, – svarstė pašnekovas.
– Dėl to kartais darbdavys parašo nuo tam tikros sumos, bet tada reikia pridėti ir iki kokios sumos yra siūlomas atlyginimas. Kartais „nuo“ būna labai mažas ir kai darbuotojas ieško pasiūlymų (o jis paprastai nori 20–30 proc. daugiau nei gauna dabar), gali tiesiog nekreipti dėmesio į tokius pasiūlymus.“
A. Francas pastebėjo, kad tikrai geri kandidatai gali tiesiog ignoruoti tokius skelbimus, kuriuose nurodoma tik mažiausia mokoma suma, o taip realaus atlyginimo nenurodančios įmonės pačios save įvaro į kampą.
