Pasaulis nedelsiant praranda 3,5 mln. barelių kasdienio eksporto. Kol Irakas bando sutaisyti naftotiekius, daug naftos turinčiame Nigerio deltos regione prasiveržia smurtas. Alžyras po prezidento mirties panyra į chaosą, o Venesueloje surengiamas perversmas.
Kurį laiką pasaulio ekonomiką gelbsti gausios atsargos, bet pramonė funkcionuoja su mažiausiomis garantijomis per daugelį metų. Naftos kaina galiausiai pasiekia 100 dolerių už barelį. Federalinis rezervas atšaukia savo normų didinimo politiką, kad būtų išvengta pasaulinės recesijos.
Neįtikėtina ar tikėtina?
Investuotojai negali ignoruoti šio ar kitų vadinamų juodosios gulbės scenarijų, kai šie metai pribloškė pasaulį rekordiniais pabėgėlių srautais ir brutaliomis teroristinėmis atakomis.
2016 metais netikėti įvykiai įgaus papildomos svarbos, kai Federalinis rezervas užbaigs itin pigių kreditų erą. Rinkos praras saugos pagalvę, kuri saugojo juos nuo tokių geopolitinių sukrėtimų kaip arabų sukilimai ir Krymo aneksavimas, rašo bloomberg.com.
Mažai amunicijos
„Turime labai mažai amunicijos, kuri leistų sušvelninti tokio pobūdžio grėsmes, - sakė „Citigroup“ vyriausioji pasaulio politikos analitikė Tina Fordham. – Centriniai bankai turi daugiausia kulkų, bet mes jau peržengėme ypatingų priemonių Rubikoną“.
„Bloomberg“ su dešimtimis buvusių ir dabartinių diplomatų, ekonomistų, investuotojų, geopolitikos strategų ir saugumo konsultantų išanalizavo virtinę įvykių, galinčių turėti didelę įtaką, pradedant kokio nors išsišokėlio pergale JAV prezidento rinkimuose, britų sprendimu pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) ir baigiant programišiais, kurie gali įsilaužti į Volstrytą. Šiuos scenarijus, taip pat pristatytus šiame interaktyviame grafike, per vieną apklausą peržiūrėjo ir įvertino 119 ekonomistų.
Pirmasis trejetas
Kiek daugiau negu ketvirtadalis ekonomistų mano, kad didžiausią iššūkį pasaulio ekonomikai gali kelti dėl „Islamo valstybės“ atakų kylančios naftos kainos. Toliau ėjo iš ES galintys pasitraukti britai ir kibernetinė ataka, kuri sutrikdytų finansų sistemą. Niujorke įsikūrusi nepriklausoma pasaulinių makrotyrimų bendrovė „Nightberg“, kurios klientai yra didelės rizikos investiciniai fondai, šiems trims įvykiams priskyrė atitinkamai 25 proc., 20 proc. ir 10 proc. tikimybę.
Kai kurie pavojai yra gerai žinomi.
Jeigu Federalinis rezervas pernelyg greitai kels koeficientus, kapitalas gali palikti kylančias rinkas ir gali pasipilti suverenūs bankrotai. Jei Kinijos ekonomikos būklė bus prastesnė, negu tikėtasi (o tai liudija kritusi metalų ir kitų iškasenų paklausa), tai gali sukelti pilietinius neramumus, kurie susilpnins valdančiosios Komunistų partijos galią. Toliau gali tęstis Lotynų Amerikos nuosmukis, Venesuela gali virsti žlugusia valstybe, o Braziliją, rengiančią Olimpines žaidynes, gali ištikti visaapimantis sunkmetis.
Slegiantys laikai
„Išgyvename slegiantį pasaulio ekonomikos augimo laikmetį, kuris išryškina, kokią kainą tenka mokėti už daugelį metų neortodoksiškos politikos virtinėje ekonomikų“, - sakė „Goldman Sachs Group“ vyriausiasis Lotynų Amerikos ekonomistas Alberto Ramosas.
Bankas „Societe Generale“ savo kasmetiniame juodosios gulbės pavojų sąraše nurodo, kad sudėtingas Kinijos nusileidimas – staigus sulėtėjimas po greito augimo ciklo – gali įstumti pasaulio ekonomiką į recesiją. Bankas šiam scenarijui suteikė 30 proc. tikimybę.
„Kai Kinija kanda daugiau, negu gali sukramtyti, tai tampa skaudžiu įkandimu“, - pažymėjo buvęs „Bank of Hawaii“ vyriausiasis ekonomistas Paulas Brewbakeris, dabar vadovaujantis konsultacinei įmonei „TZ Economics“.
Prognozuojant juodąsias gulbes, visuomet egzistuoja „pataikysi – nepataikysi“ elementas, bet jei jos išsipildo, politikams ir rinkoms tai būna visą gyvenimą keičianti „nuolankumo pamoka“, sakė Jacobas Funkas Kirkegaardas iš Petersono tarptautinės ekonomikos instituto Vašingtone. Jo teigimu, 2008 metų finansinė krizė, Arabų pavasaris ir radioaktyvus nuotėkis Fukušimos atominėje elektrinėje buvo tie nenumatyti įvykiai, kurie savo laiku buvo blogai įvertinti.
D. Trumpo triumfas
Jungtinės Valstijos gali pateikti vieną didžiausių metų siurprizų, jei Hillary Clinton netikėtai iškristų iš kovos dėl prezidento kėdės ir atvertų kelią į Baltuosius rūmus tokiems kandidatams kaip respublikonas Donaldas Trumpas. Milijardierius žada padidinti kariuomenę, uždrausti musulmonams atvykti į Jungtines Valstijas ir palei sieną su Meksika pastatyti sieną, kuri apsaugotų nuo imigrantų iš Meksikos.
Į valdžią atėjęs respublikonas padidintų finansavimą gynybai, ypač augant tokioms grėsmėms, kaip „Islamo valstybė“, karas Sirijoje ir Rusijos avantiūrizmas, teigė „Bloomberg Intelligence“ kosminės erdvės analitikas George`as Fergusonas. Tokia politika būtų naudinga įmonėms „Raytheon Co.“, „Lockheed Martin Corp.“ ir „Boeing Co.“, pažymi jis.
Jei koks nors kariuomenės vadas apkaltintų Kiniją manipuliuojant valiuta, o meksikiečius – pasiglemžiant darbo vietas, galėtų kilti prekybinis karas, o žmonės pereitų prie tokių saugesnių investicijų kaip obligacijos, teigė „Nightberg“.
„Sudėtinga įžvelgti kokią nors darnią politiką, kuri kiltų iš D. Trumpo administracijos“, - sakė Teksaso universiteto ekonomikos ir finansų profesorius Tomas Fullertonas.
A. Merkel valdymo pabaiga
Europoje investuotojai būgštauja, kad gali būti nuversta Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tuo metu, kai žemyne stiprėja ksenofobijos spąstai ir ritasi teroristinių išpuolių banga, jai koją gali pakišti jos empatiška atvirų durų politika. Tai didina šansus, kad jos vietą užims įpėdinis, turintis mažai dvejonių, kad Graikiją ir kitas periferines šalis reikėtų palikti jų pačių valiutų likimo valiai.
„Jei A. Merkel prarastų savo postą, prasiveržtų tikras pragaras“, - sakė Londono konsultacinės firmos „Spiro Sovereign Strategy“, vertinančios rizikas besivystančiose ekonomikose, direktorius Nicholas Spiro. Toks kancleris kaip finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, fiskalinis vanagas, „veikiausiai mažiau palaikytų pinigų masės didinimą rinkoje, mažiau palaikytų Graikiją, mažiau palaikytų finansinės pagalbos priemones“.
Likvidavimų banga
Didelė ES krizė galėtų sukelti didelio masto pardavimus akcijų rinkose, o tai pastaraisiais metais yra trokštamas investuotojų tikslas, taip pat euro silpnėjimą, prognozuoja „Nightberg“. Kol kapitalui galioja sustiprinto saugumo įspėjimas, uždarytos sienos smogs prekybai ir apsunkins ir taip silpną augimą.
„UBS Group“ savo klientams skirtame pranešime apie būsimus metus tarp potencialių dramų, kurios gali pakenkti vartotojų pasitikėjimui ir išlaidavimui, paminėjo ekstremistinių politinių partijų iškilimą Europoje ir prasiplėtusias geografines „Islamo valstybės“ galimybes pasiekti savo taikinius. Prancūzijoje iškilęs Marine Le Pen Nacionalinis frontas tapo augančio pasipiktinimo imigracija barometru.
„Jei dėl kokių nors priežasčių Europa nesugebės apsiginti nuo terorizmo, žmonės sumažins asignavimus“, – sakė Bostone dirbantis pasaulinių investicinių strategas George`as Hoguet iš bendrovės „State Street Global Advisors“, valdančios 2,4 trln. dolerių.
Britų pasitraukimas
Nerimas kyla ir dėl Didžiosios Britanijos, kurioje apklausos rodo augantį euroskepticizmą. Tuo pat metu šalies ministras pirmininkas mėgina išsiderėti geresnes sąlygas, kurios leistų britams pasilikti 28 narių klube. Jau kitų metų pradžioje gali būti surengtas referendumas, o bankai nuo UBS iki „Morgan Stanley“ įspėja savo klientus turėti galvoje, kad gali laimėti už pasitraukimą iš ES pasisakanti stovykla.
Aukšti bankininkai mano, kad balsavimas dėl Didžiosios Britanijos ateities Europos Sąjungoje gali sumenkinti Londono, kaip Europos finansų centro, vaidmenį. Po balsavimo gali suaktyvėti škotų raginimai suteikti jiems nepriklausomybę ir kiti separatistiniai judėjimai.
Vienas scenarijus peržengia sienas: tai kibernetinė ataka, kuri sukelia sumaištį visoje finansų sistemoje.
Tokia ekstremistinė grupuotė kaip „Islamo valstybė“ galėtų suvienyti jėgas su samdomais Rytų Europos programišiais ir surengti atakas prieš elektroninius atsiskaitymus ar prekybos platformas. Pavojus iškiltų viskam, pradedant internetinėmis bankų sąskaitomis bei kompiuteriais valdomomis elektrinėmis ir baigiant elektros tinklais.
Kibernetinės pratybos
Tokias pažeidžiamas vietas išryškino įsilaužimai į „JP Morgan Chase & Co“ bei „Sony Corp.“ duomenų bazes. Vos praėjusį mėnesį Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija surengė bendras pratybas, kuriomis patikrino dviejų svarbiausių pasaulio finansinių centrų sugebėjimus reaguoti į tokius įsilaužimus.
„Anksčiau bankinėmis apgavystėmis buvo siekiama pagrobti pinigų. 2016 metais šios technikos bus naudojamos finansiniam terorui, - sakė Izraelio startuolio „ThetaRay“, tyrinėjančio grėsmes kritiškai svarbiai infrastruktūrai, vadovas Markas Gazitas. – Tikrai regiu elektros sutrikimus ir milžiniškus privatumo pažeidimus“.
Kai kurios juodosios gulbės gali turėti ir teigiamų gaidų. Pavyzdžiui, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų tapti taikos derybų tarpininku karo draskomoje Sirijoje.
Jis ėmėsi iniciatyvos, kai „Islamo valstybė“ prisiėmė atsakomybę dėl Egipte susprogdinto Rusijos lėktuvo ir Paryžiuje surengtų skerdynių – dviejų reikšmingų įvykių, kurie nutiesė kelią glaudesniam kariniam bendradarbiavimui prieš bendrą priešą Sirijoje.
Jei V. Putinas galės bendradarbiauti su tarptautine bendruomene sprendžiant Sirijos krizę (nors dar neaišku, kaip galėtų būti išspręsti nesiderinami skirtumai dėl Sirijos prezidento Basharo al Assado ateities), didėja šansai, kad Vakarai atšauks Rusijai paskelbtas sankcijas ir palengvins Rusijos kelią iš recesijos.
„Pagalvokite, ar prieš tris mėnesius galėjote įsivaizduoti, kad JAV ir Rusija“ dirbtų ta pačia linkme, šį mėnesį Romoje sakė Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys Sirijoje Staffanas de Mistura. „Galbūt ir nesimato šviesos tunelio gale, bet dabar mes turime bent tunelį“, - teigė jis.
