Kaip ir prognozuota, centrinis bankas bazines palūkanas kilstelėjo nuo 0–0,25 proc., kur jos buvo nuo 2008 metų gruodžio, iki 0,25–0,5 proc.
Nors infliacija JAV išlieka nedidelė, tačiau pastovus augimas ir stipri darbo jėgos rinka (nedarbas sieka vos 5 proc.) įtikino FED, jog palūkanas jau galima šiek tiek suveržti.
Pabaigos pradžia
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda DELFI sakė, kad šis FED sprendimas žymį žemų palūkanų normų eros pabaigos pradžią.
„Nuo 2009 metų palūkanos apskritai buvo nejudintos ir tai visiškai išskirtinis fenomenas pokario istorijoje. Tam buvo daugybė priežasčių. Pirmiausia, globalinė finansų krizė, o vėliau ir toks ganėtinai klampus pasaulio ekonomikos atsigavimas, su žingsniu į priekį, dviem žingsniais į šoną, dviem atgal. Žodžiu, toks tikrai nevienareikšmiškas atsigavimas, kuris tęsiasi iki šiolei“, – dėstė jis.
Ekonomistas pastebėjo, kad padėtis skirtingose rinkose yra labai nevienoda, o FED šitą sprendimą padarė ne tik vidaus ekonomikos išskaičiavimais, bet ir atsižvelgdamas į tarptautinės ekonomikos padėtį.
„Pats vektorius yra aiškus – dabar palūkanų normos kils, bet manau, kad jos bus didinamos labai atsargiai. Ir paties FED palūkanų prognozės rodo, kad tai tikrai bus ne vienintelis sprendimas – kad po jo seks mažiausiai 3–4 kiti sprendimai kelti palūkanų normas. Tada jos priartės prie labiau įprasto lygio“, – sakė G. Nausėda.
Jis pažymėjo, kad vis dar neatsakyta, ar jos priartės prie tokio lygio, kokiame buvo praėjusį verslo ciklą. Galimas dalykas, kad pačios ekonomikos struktūrinė situacija pasikeitė taip, kad tokių tikių galimybių paprasčiausiai nebebus.
„Pasaulis kalba apie vadinamąjį „naujo normalumo“ standartą. Jeigu anksčiau tai, kas atrodė savaime suprantama, kad kylančios rinkos auga 8–9 proc., Kinija auga 10–12 proc., JAV auga 3–4 proc., Europa 2–2,5 proc., tai šiandien tai atrodytų kaip graži pasaka, – svarstė ekonomistas. – Todėl centriniai bankai turės į tai reaguoti ir turės atitinkamai koreguoti savo veiksmus, kad toliau sėkmingai balansuotų tarp ekonomikos augimo tikslo ir infliacijos stabilizavimo tikslo.“
Gera žinia
Nors FED sprendimą galima būtų vertinti kaip ekonominio atsigavimo visame pasaulyje ženklą, G. Nausėda to daryti neskubėjo ir sakė, kad kol kas galima pasidžiaugti tik dėl pačių JAV.
„Kai klampaus augimo laikotarpis užsitęsia, o centriniai bankai yra priversti laikytis netradicinės pinigų politikos, visada yra tam tikras nejaukumas. Kai FED gali nustoti verstis per galvą ir grįžti prie normalesnių palūkanų, tai reiktų vertinti kaip palengvėjimą“, – DELFI paaiškino pašnekovas.
Be to, toks įvertinimas kol kas tinka tik JAV centriniam bankui, nes kitose šalyse, ypač Europoje vis dar gyvenama kitokiomis nuotaikomis.
„Galime matyti parodaksalų reiškinį, kai FED palūkanų normas didinis, o ECB jas dar sumažins, nors jau nelabai yra kur. Tokios galimybės neatmesčiau“, – svarstė G. Nausėda.
Ateis per aplink
Paklaustas, kaip FED sprendimas gali paveikti Europos (taip pat ir Lietuvos) ekonomiką, G. Nausėda, teigė, kad ji tiesiogiai nukentėti neturėtų.
„Tas spekuliacinis kapitalas gali sureaguoti kylančių valstybių rinkose, kur jis mėgino uždirbti didesnes maržas ir pamatysime tam tikrą kapitalo repratiaciją į JAV, – sakė jis. – Europą labiausiai paveiks euro-dolerio sanktykis, kuris ypač svarbus daug eksportuojančioms šalims, pavyzdžiui, Vokietijai.“
G. Nausėda taip pat prognozavo, jog dėl to, kad dabartinis FED palūkanų normos padidinimas iš dalies jau buvo įtrauktas į dolerio kursą, lūkesčiams pasitvirtinus, valiutų rinkoje pradės veikti antrojo žingsnio laukimo veiksnys.
„Bus laukiama tolesnių sprendimų ir tai bet kuriuo atveju kaitins dolerio kursą, vers jį stipresniu lyginant su euru. Šiuo požiūriu poveikis labiausiai pasimatys per valiutų ir akcijų rinkas, tačiau tai geriausiai pasimatys ne Europos, o kitose pasaulio dalyse, ypač kylančiose rinkose“, – sakė jis.
Nieko netikėto
„Danske Bank“ analitikas Rokas Grajauskas DELFI sakė, kad ketvirtadienio rytą gali būti per anksti kalbėti apie FED sprendimo įtaką viso pasaulio rinkoms, nes Europoje jos net neatsidariusios, tačiau bendrai jokio judėjimo nei į vieną, nei į kitą pusę nepastebima.
„Rinkos tikėjosi tokio FED sprendimo, kuris vakar taip pat pasiūntė signalą, kad per artimiausius metus galima tikėtis dar vieno palūkanų normų padidinimo. Tai visiškai atitinka rinkos įsivaizdavimą ir kol tas atitikimas yra ir rinkos nėra nustebinamos, kažkokių didelių judėjimų būti neturėtų“, – sakė jis.
Pašnekovas vis dėlto pastebėjo, kad žiūrint istoriškai, šiuo metu susiklosčiusi aplinka nėra įprasta, nes infliacija JAV šiuo metu siekia vos 0,2 proc, kai anksčiau palūkanų normos buvo didinamos, kai infliacija siekė 3 proc.
