Lietuvos įmonėms priklausantys žvejybiniai laivai „Gilija“ ir „Mingė“ prieš kelias dienas nuo audros „slėpėsi“ prie Latvijos krantų.
Kai štormas baigėsi, laivai patraukė gilyn į jūrą žvejoti. Anot Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos vadovo Algirdo Aušros, laivų kapitonams iškart kilo įtarimų, kodėl juos lydi latvių pasieniečių laivas.
„Visi žinome, kad negalime žvejoti 12 mylių nuo kranto, o toliau esanti jūra priklauso Europos Sąjungai ir joje gali žvejoti visų jos valstybių laivai. Lietuvos laivai laikėsi šios taisyklės. Be to, jie net nepradėjo žvejoti, nes tam dar nebuvo tinkamos sąlygos. Keista tai, kad Lietuvos laivus tris valandas lydėjo latvių pasieniečių laivas, nors visas koordinates, kaip juda laivai, galima matyti specialioje programoje per palydovinį ryšį“, – stebėjosi A. Aušra.
Galiausiai Lietuvos laivų kapitonai sulaukė neįprasto nurodymo – apsisukti ir maždaug 50 jūrmylių grįžti į Ventspilio uostą, kad juos būtų galima tinkamai patikrinti.
„Laivų inspektoriai žvejybos laivus dažniausiai tikrina jūroje. Kapitonams buvo paaiškinta, kad to padaryti negalima, nes per didelis bangavimas. Tačiau tas bangavimas dažnai būna, tada inspektoriai tiesiog priplaukia iš kitos laivo pusės, į kurią nesidaužo bangos, ir įlipa į vidų. Mums iki šiol neaišku, kodėl laivus reikėjo varyti į uostą“, – kalbėjo A. Aušra.
Uoste laivai patikrinti itin nuodugniai – peržiūrėti visi dokumentai, išmatuotos sugautos žuvys. Jokių pažeidimų nebuvo užfiksuota ir laivams leista „išeiti“ iš uosto.
„Pirmą kartą atsitiko taip, kad laivai, kuriuose jau buvo prigaudyta apie 500 tonų žuvų, būtų varomi į uostą, ten tikrinami. Taip sugaištas laikas, be reikalo sudegintas kuras. Teoriškai taip elgtis kontrolieriai gali, bet realiai niekada niekas taip nesielgė. Labai norėčiau, jog atsakingos mūsų valdžios struktūros Latvijai pareikštų pretenzijas dėl perteklinės jėgos naudojimo“, – vylėsi A. Aušra.
Lietuvos žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus taip pat stebėjosi, kodėl latviai taip akylai tikrino lietuvių laivus.
„Mes Baltijos jūrą kontroliuojame nuo 2004 metų, esame tikrinę ir lietuvių, ir latvių, ir estų, ir švedų laivus. Per visus tuos metus nė vieno laivo nesame „parsivarę“ į Klaipėdos uostą. Teoriškai tai galima padaryti, to reikalauti, bet tada reikia įtarti, kad laive daromas labai didelis pažeidimas. Nenoriu įžeisti kaimynų, bet jie tikrai persistengė“, – pabrėžė V. Petkus.
Jo nuomone, latvių kontrolieriai tikrai neturėjo jokio pagrindo Lietuvos laivus „ginti“ į Ventspilio uostą, o tai įrodo ir faktas, kad jokių pažeidimų juose nenustatyta.
Anot A. Aušros, tokį latvių poelgį galima paaiškinti tik noru sukompromituoti Lietuvos žvejus.
