Dėl aktyvios turkų verslo veiklos Rusijos rinkoje, galimybių įkąsti Turkijai yra nemažai. Tačiau kentės ir pati Rusija, vargstanti dėl nuvertėjusio rublio ir šaliai taikomų Vakarų sankcijų.

Ankaroje anglų kalba išeinančio dienraščio Today‘s Zaman duomenimis, Rusijoje šiuo metu veikia per 1000 turkų įmonių, darbuojasi apie 36 tūkst. atvykėlių iš Turkijos. Bendros turkų investicijos vien 2013 m. Rusijoje sudarė 526,4 mln. JAV dolerių.

Didžiulės turkų statybų apimtys

Bene labiausiai dėl sugedusių tarpvalstybinių santykių turėtų nerimauti Rusijos rinkoje dirbančios turkų statybinės kompanijos. Jau nuo 2016 m. pradžios jos galės sudaryti investicinius kontraktus tik gavusios Rusijos Federacijos Vyriausybės leidimą.

Įvairių šaltinių vertinimu, turkų statybininkams šiuo metu tenka iki trečdalio Rusijos statybos darbų rinkos. Turkijos leidinio T24 duomenimis, šios šalies statybinių įmonių bendra apyvarta Rusijoje yra apie 6 mlrd. JAV dolerių.

Pavyzdžiui, statybos kompanija „Renaissance Construction“, priklausanti holdingui „Rönesans“ (Turkija), 2014 m. Rusijoje gavo 83,4 mlrd. rub. pajamų. Joje dirbo 23 186 darbuotojai.

Šiuo metu „Renaissance“ stato „Gazprom“ būstinę Sankt Peterburge.

Iš viso Rusijos Federacijoje veikia apie 100 turkiškų statybinių kompanijų. Turkų statybininkai aktyviai dalyvavo projektuose, susijusiuose su Sočio žiemos olimpiada. Kompanija „Sembol“ buvo sporto-turizmo komplekso „Gornaya Karusel“ Krasnaja Polianos gyvenvietėje generalinė rangovė.

Turkijos statybos gigantas „Enka“ pastatė vieną iš Moskva-City dangoraižių ir šiuo metu Maskvoje valdo per 320 tūkst. kv.m. nuomojamų biurų. Anksčiau šis koncernas įvairiuose Rusijos miestuose statė „IKEA" parduotuves, buvo „Toyota" ir „General Motors" gamyklų Sankt-Peterburge rangovas. 1993 m. „Enka“ atstatė per spalio pučą apgriautus Baltuosius rūmus Maskvoje.

Veža rusus poilsiauti

Itin didelė turkų kapitalo koncentracija ir Rusijos turizmo rinkoje.

Turkijos piliečio įkurtas vienas didžiausių Rusijos išvažiuojamojo turizmo operatorių „Pegas Touristic“, patenka į žurnalo „Forbes“ sudarytą 2015 m. didžiausių privačių Rusijos kompanijų TOP200 (2014 m. apyvarta 30 mlrd. rub.).

Ši kompanija dar valdo dvi aviakompanijas, skraidinančias rusus į Turkiją, Egiptą ir kitas šalis. Turkiško kapitalo yra ir stambus kelionių operatorius „Coral Travel“, taip pat „Sanmar tour“, Anex Travel“ ir „Brisco“.

Žurnalo Expert vertinimais, turkų turistinės firmos dar 2012 m. valdė apie 95 proc. masinio išvažiuojamojo turizmo (be individualių turų ir Europos krypties) rinkos.

Vietinio kapitalo turistinė kompanija „Natali turs“ netgi bandė, naudodamasi Rusijos ir Turkijos konfliktu, pastumti turkų konkurentus iš rinkos, ir išplatino pareiškimą, kuriame jie kaltinami kainų dempingu, akcentuojama, kad jų kapitalas turkiškas ir raginama juos boikotuoti.

Įdomu ir tai, kad iki 2012 m. didelio kompanijos „Tez Tour“ akcijų paketo savininkas taip pat buvo Turkijos pilietis Levent Aidyn. Be to, aviakompanijos „Kogalymavia“, kurios lėktuve virš Sinajaus pusiasalio sprogo bomba, 44,4 proc. akcijų taip pat nuo 2015 m. spalio 21 d. priklauso turkui Chamitui Džankutui Baganai, jau 35 metus besisukančiam turizmo versle.

O ši kompanija skraidina jau minėtos turkų kelionių įmonės „Brisco“ klientus.

Neapsiriboja turizmu ir statybomis

Turkiško kapitalo yra ir Rusijoje veikiančiuose bankuose. Stambiausias iš jų - Kredit Evropa Bank (99,9 proc. priklauso Turkijos piliečiui), kurio aktyvai siekia 133,6 mlrd. rub. Iš viso Rusijoje darbuojasi 5 kredito įstaigos, tarp kurių akcininkų - Turkijos įmonės ar privatūs asmenys.

Savo filialus čia turi ir Turkijos bankai Garanti Bank, Ziraat Bank, Išbank, Japy Kredi Bank.

Dar vienas galimas Rusijos sankcijų objektas – turkų pramonės įmonės. Pavyzdžiui, turkiškas buitinės technikos gamintojas „Arçelik”, priklausantis „Koç Group” (ji valdo ir Lietuvoje žinomą prekinį ženklą „Beko"), kuris į Rusiją iki šiol kasmet eksportuodavo produkcijos už 162 mln. dolerių, ar didžiausias pramonės ir finansų konglomeratas Turkijoje „Brasa Sabanci Group”, uždirbantis 10 proc. iš savo bendros 733 mln. dol. metinės apyvartos.

Turkijos aviakompanija „Turkish Airlines” iš skrydžių į Rusiją 2014 m. uždirbo 209 mln. JAV dol., kai visa jos apyvarta siekė 10,4 mlrd. JAV dol.

Ir dabar per savaitę „Turkish Airlines” atlieka 88 skrydžius iš Turkijos į 10 Rusijos miestų ir atgal.

Stiklo taros gamintoja „Anadolu Cam”, dukterinė didžiausio Turkijoje stiklo gamintojo „Şişecam” įmonė Rusijoje, Ukrainoje ir Gruzijoje gauna 25 proc. visų savo pajamų.

Uljanovsko mieste veikia automobilių kėdžių gamykla, priklausanti Turkijos įmonei „Turan”, tiekia produkcija Rusijos automobilių gamintojams. Iš viso Rusijos autopramonė perka įvairias komplektuojamąsias dalis iš 15 Turkijos gamintojų. Per metus rusai įsiveža autodalių už 440 mln. dolerių sumą.

Lietuvoje pažįstamus prekinius ženklus Gap, Marks&Spencer Rusijoje valdo turkų holdingas „Fiba Holding“. Už prekinio ženklo Mexx – vėlgi Turkijos kompanija „Eroglu“.

Turkų kapitalas įsitvirtino ir į Rusijos gėrimų pramonėje. Alaus gamintojas „Anadolu Efes” šešiose savo gamyklose Rusijoje šalia turkiško alaus „Efes” pilsto ir rusams pažįstamus „Staryj melnik”, „Zolotaja bochka”, „Kozel” ir kontroliuoja 13,3 proc. (2015 m. Nielsen duomenys) Rusijos alaus rinkos, į priekį praleisdamas tik Carlsberg.

Turkiška įmonė „Kastamonu“ Tatarstane 2014 m. pastatė ir Europoje didžiausią medienos perdirbimo fabriką. Prie Kalugos jau statomas ir antrasis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (291)