Jei būtų priimta, socialdemokratės užregistruota Darbo kodekso (DK) pataisa uždraustų visoms mažmeninės prekybos įmonėms paslaugas teikti šiomis dienomis: sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną; vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; sekmadienį – krikščionių Velykų pirmąją dieną; liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną; gruodžio 25-ąją – Kalėdų pirmąją dieną.

Birutė Vėsaitė

Reikia pažymėti, kad ankstesniame B. Vėsaitės pasiūlyme buvo 15 dienų, o dabar liko tik šešios.

„Kiek žinau, dabar ir tinklai neprieštarautų, – DELFI sakė Seimo narė. – Prekybos sektoriuje dirba didžiulė armija žmonių. Paskaičiavome, kad jų yra per 100 tūkst. – kartu su kasininkais, apsauginiais, logistikos darbuotojais. Jeigu mums svarbiausia žmogus, tai tegul ir jie pailsi per šventes.“

Nenori pakenkti konkurencijai

B. Vėsaitė aiškino, kad visas prekybos vietas į naująją pataisą įtraukė, nes draudimą pritaikius tik didiesiems, išsikreiptų konkurencija.

„Didieji prekybos centrai yra įsikūrę ir tokiose vietose kaip „Akropolis“. Tai vieniems leisime, o kitiems ne? Mane labiausiai žeidė tai, kad kai būna valstybinės šventės, pavyzdžiui, Vasario 16-oji, Mindaugo karūnavimas ir t.t. visame Gedimino prospekte dirba batų parduotuvės.

Jeigu drausime tik didžiųjų prekybos tinklų darbą, tai kitos parduotuvės galės dirbti. Juolab, kad patys prekybos centrai labai priešinosi dėl konkurencijos iškreipimo. Neva, mažosios parduotuvės prekiaus ir jie neteks dalies“, – kalbėjo pašnekovė.

Tačiau su tokia logika nesutiko Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jaunesnysis ekspertas Dominykas Šumskis.

„Jeigu abiems pusėms padarysime blogai, tai nereiškia, kad ilgainiui bus gerai. Jei dabar gali dirbti tiek stambieji, tiek smulkieji, tai neaišku, kodėl būtų geriau, jei nedirbtų ir tie, ir tie. Kitų šalių, kur anksčiau galiodavo tie draudimai, pavyzdžiai rodo, kad daugiausiai naudos iš to gauna darbuotojai ir klientai. Paprasti pirkėjai turi pasirinkimą, kur jie nori eiti. Įmonių lankstumas ilgainiui padeda sumažinti kainas“, – dėstė jis.

Nori, kad būtų kaip Europoje

B. Vėsaite taip pat sakė, kad jos DK pataisa turi du tikslus – pagerinti parduotuvių darbuotojų darbo sąlygas ir parodyti pagarbą valstybei ir jos šventėms.

Europoje yra valstybių, kur toks įstatymas galioja ir net sekmadieniais nedirba didieji prekybos tinklai. Tačiau matau, kad dėl to su jais beviltiška kovoti, nes jie visada suras argumentų. Be to, labai klampi sistema, nes tiesiog negali rasti gero vardiklio, kuris tiktų visiems“, – aiškino ji.

Tačiau D. Šumskis teigė, kad nereiktų painioti to, ką žmonės, pavyzdžiui, Švedijoje mato, su tuo, kokie ten galioja įstatymai.

„Jeigu žmonės mato, kad parduotuvė nedirba, tai dar nereiškia, kad jai yra draudžiama dirbti. Matyt, kad pati įmonė nusprendžia, kada jai dirbti apsimoka, o kada ne. Pas mus įmonės irgi panašiai daro ir švenčių dienomis dirba trumpiau. Nedirba vien iš norėjimo dirbti ilgai, o vien dėl to, kad apsimoka tai daryti“, – sakė LLRI atstovas.

Vis dėlto B. Vėsaitė pastebėjo, kad šiuo metu Lietuvoje požiūris šiuo klausimu jau yra pasikeitęs, nes lietuviai daugiau keliauja ir pamato arba patys yra dirbę užsienyje, priprato prie kitokių sąlygų.

„Esu panašų siūlymą teikusi prieš 5 metus, bet tada dauguma buvo prieš, o dabar palaikančiųjų yra daugiau“, – tvirtino Seimo narė.

Praleistų progą padėti mažiesiems

Naujai B. Vėsaitės pataisos versijai nepritaria ir Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) pirmininkė Irina Judina. Ji sakė, kad ankstesnis variantas, kai uždrausti dirbti norėta tik didiesiems, buvo geresnis.

„Jeigu siekiame padėti smulkiam ir vidutiniam verslui, tai ši pataisa nebūtų tinkama. Juk taip galima būtų spręsti ir nedarbo klausimą“, – DELFI sakė ji.

I. Judina aiškino, kad visą pelną susisėmę didieji prekybos tinklai kaip tik galėtų sudaryti savo darbuotojams geresnes darbo sąlygas, tačiau yra atvirkščiai – lengviau dirbti yra mažose parduotuvėse.

„Prekybos tinkluose darbuotojai yra išsekę, pavargę, praktiškai neturi jokių išeiginių, nes nuolat eina slenkanti grafikas (suminė darbo laiko apskaita), kuris panaikina bet kokias šventes. Tai sukelia ir šeimos, kultūros, lavinimosi, vaikų auklėjimo problemas“, – pabrėžė SAMPRO pirmininkė.

Jei B. Vėsaitės pataisai Seimas pritartų, ji įsigaliotų nuo 2016 metų sausio 1 dienos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1414)